Kitokie sveikinimosi įpročiai ir ritualai, pietūs lauke, nuotoliniai protmūšiai ir bėgimai, o vietoj susitikimų – pasivaikščiojimas gryname ore – tai tik keli pokyčiai, kuriuos įgyvendinti nusprendė dalis Lietuvoje veikiančių įmonių. Tiesa, net ir tai netampa priežastimi visiškai atsisakyti darbo iš namų.
Į biurus grįš palaipsniui
Nuo šiandien į biurus grįš ne daugiau kaip trečdalis IT sprendimus kuriančios ir skaitmenizacijos klausimais konsultuojančios įmonės „Baltic Amadeus“ darbuotojų. Priimti šį sprendimą vadovai neskubėjo – apklausa parodė, kad beveik 40 proc. komandos norėtų ir toliau tęsti darbą nuotoliniu būdu. Maža to, 55 proc. darbuotojų pripažino namuose dirbantys efektyviau nei biure.
„Grįžimą į biurus organizuosime trimis etapais. Dar po dviejų savaičių darbuotojų skaičių biure didinsime iki 70 proc., o paskutinę birželio savaitę, tikimės, į biurus galės grįžti visi darbuotojai. Sklandžiam grįžimui užtikrinti įdiegėme išankstinę registraciją, tačiau kiekvieno prašome asmeniškai įvertinti visas rizikas. Pavyzdžiui, nerekomenduojame į biurus iki trečiojo etapo grįžti tiems, kurie į darbą vyksta viešuoju transportu ar serga lėtinėmis ligomis“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja kompanijos personalo ir marketingo vadovas Darius Dužinskas.
Tik įėjus į biurą darbuotojai bus paprašyti dezinfekuoti rankas, pasimatuoti temperatūrą ir ją užfiksuoti registracijos lape, bendrose biuro patalpose dėvėti apsaugines kaukes, laikytis saugaus atstumo nuo kolegų ir dirbti tik nurodytoje darbo vietoje.
Kol kas darbuotojams nerekomenduojamos nei komandiruotės, nei bendros pertraukėlės – pavyzdžiui, prašoma nesibūriuoti, nežaisti stalo futbolo. Be to, net ir pasibaigus laikinojo nedarbingumo laikotarpiui, susijusiam su sveikatos problemomis, rekomenduojama dar savaitę pasisaugoti ir dirbti namuose.
Keičiasi darbo įpročiai
Įmonė taip pat nusprendė pakeisti nusistovėjusias taisykles – nuo sveikinimosi, pietų iki susitikimų ir judėjimo biure. Nuo šiol rekomenduojama sveikintis ne ištiesiant ranką, o priglaudžiant ją prie krūtinės. Siekiant išvengti susibūrimų, pietauti siūloma ne biure esančioje virtuvėje, o naujai planuojamoje atidaryti lauko kavinėje.
„Nusprendėme, kad vidiniai susitikimai turi būti organizuojami tik internetu, išoriniams susitikimams taikoma tokia pati rekomendacija. Kol kas nepriimsime į biurą svečių, todėl, jei būtina, gyvus susitikimus rekomenduosime organizuoti lauke. Pažiūrėjome į susitikimus kūrybiškai ir pasitelkę „Google“ žemėlapius darbuotojams parengėme kelias skirtingas trasas, kurias pokalbio metu galima nueiti (15 min., 30 min. arba iki 1 val.). Jomis siūlysime naudotis tiek rytinių susirinkimų (angl. stand-up) metu, tiek ir, pavyzdžiui, asmeniniams pokalbiams su vadovais. Tai – ir saugiau, ir sveikiau ir, be abejo, įdomiau“, – pastebi D. Dužinskas.
Įdomus ir kitas pokytis, susijęs su judėjimu biure. Eismas nuo šiol čia vyks vienpusiu principu, taip siekiant mažinti galimų kontaktų skaičių.
„Dalis darbuotojų, kurie karantino metu dirbo nuotoliniu būdu, į namus buvo pasiėmę kompiuterinę įrangą. Grįžimo periodu pasiūlysime pakaitines darbo priemones, jei jie norės turėti galimybę dirbti ir namuose, ir biure“, – pasakoja D. Dužinskas.
Labiausiai trūksta bendravimo su kolegomis
Apie pokyčius kalba ir kompetencijų centro „Telia Global Services Lithuania“ personalo vadovas Mindaugas Šestilo. Jo teigimu, turime pripažinti, kad, veikiausiai, bent artimiausiu metu tikrai nematysime pilnų biurų kaip anksčiau ir privalome prisitaikyti prie tokios naujos realybės.
„Mūsų organizacijoje dažnai pasiūlymai, iniciatyvos ar pokyčiai atkeliauja iš darbuotojų – tam turime specialius įrankius. Organizacijos pulsą operaciniais klausimais matuojame savo sukurtu žaibiškos apklausos „Heartbeat“ metodu. Be to, bendrovėje veikia net 6 darbuotojų valdomi centrai (angl. hubs) įvairioms veikloms ir iniciatyvoms organizuoti. Pradėjus švelninti karantiną Lietuvoje su darbuotojais ėmėme diskutuoti grįžimo į biurą tema. Mes norėjome išgirsti jų nuomonę ir į ją atsižvelgti. Diskusijos ir kolegų nuotaikos padiktavo, kad šiuo metu grįžimas į biurą yra savanoriškas – individualiu tempu“, – sako M. Šestilo.
Daugiau nei 60 proc. kompanijos darbuotojų šiuo metu nėra užtikrinti dėl grįžimo į biurą. Pašnekovas spėja, kad tam, ko gero, įtakos turi bendra visuomenėje tvyranti nežinomybė.
„Nors darbuotojai apklausose pažymi, kad labiausiai jiems trūksta bendravimo su kolegomis, visi pripažįsta, kad bendravimas dar ilgą laiką nebus toks, kokį pamename biure prieš karantiną. Dėl to į biurą ir neskubama. Tai – dar vienas iššūkis šiuolaikinėms organizacijoms – būti tokioms lanksčioms, kad socializacijos ir bendrovės kultūros poreikį būtų galima patenkinti tiek fiziniais, tiek virtualiais veiksmais“, – aiškina M. Šestilo.
Toliau tęs darbą ir biure, ir namuose
Dar iki karantino apie ketvirtadalis įmonės darbuotojų nuolat dirbo iš namų, yra sudarytos nuotolinės komandos, kurios daug bendradarbiauja su kolegomis iš Švedijos, Norvegijos, Suomijos, todėl situacija komandai nėra visiškai nauja.
„Visi mūsų darbuotojai turi nešiojamuosius kompiuterius, karantinui prasidėjus į namus pristatėme kitą įrangą – monitorius, klaviatūras ir t. t. Jau dabar žinome, kad namuose ši įranga ir liks, net jei darbuotojas grįš dirbti į biurą. Taip išlaikysime lankstumą kaip organizacija ir sukursime produktyvią aplinką ir biure, ir namie.
Be to, tęsime nuotolines iniciatyvas, suburiančias komandą nors ir virtualiai, nes jos sulaukia net didesnio darbuotojų įsitraukimo nei biure. Darbuotojai kuria ir dalyvauja įvairių temų protmūšiuose, gegužės pradžioje organizavome nuotolinį bėgimą kartu, bet atskirai. Taip pat rengiame emocinio balanso mokymus, kalbų kursus ir t. t.
Akivaizdu, visi turime prisitaikyti prie naujos realybės. Nuo šiol verslui svarbu kiekvieną sprendimą, iniciatyvą ar naujovę vertinti ir per šią naują prizmę, t. y., kad dalis darbuotojų norės ilgiau dirbti iš namų. Su panašiais iššūkiais susiduria arba susidurs daug bendrovių – pirmosios prisitaikiusios ir pademonstravusios lankstumą to naudą pajaus ilgalaikėje perspektyvoje“, – įsitikinęs M. Šestilo.
