Tyrime „Covid-19 įtaka Lietuvos įmonių veiklai“ dalyvavo 153 Lietuvos organizacijos. Jį atlikusios kompanijos „Baltic Salary Survey“ atstovas Povilas Blusius pabrėžė, kad didžiausia dalis, net 73 proc. apklaustųjų džiaugėsi išaugusiu darbo nuotoliu efektyvumu.
„Nepaisant to, kad pasaulyje gausu pasitvirtinusio nuotolinio darbo pavyzdžių (yra įmonių, kurios išvis neturi ofisų), dalis apklausoje dalyvavusių kompanijų vadovų prisipažino anksčiau vengę šio darbo pobūdžio. Iš esmės todėl, kad nebuvo užtikrinti, ar sugebės tinkamai prižiūrėti darbuotojus. Pasirodo, tos priežiūros tiek daug ir nereikia – darbuotojais galime ir turėtumėme labiau pasitikėti, ypač jeigu siekiame jų lojalumo. Pernelyg griežta kontrolė ir kvėpavimas į nugarą greičiausiai sukels atvirkštinį efektą“, – sako P. Blusius.
Pastebėta ir teigiama įtaka skaitmenizavimo procesams bei darbuotojų kompiuteriniam raštingumui, ypač gamybos, prekybos ir viešajame sektoriuose. „Vis dar pasitaiko viena kita įmonė, kuri bent dalį buhalterijos tvarko senuoju būdu – knygose. Tačiau dabar, praėjus daugiau nei dviem mėnesiams, šios organizacijos beveik pilnai skaitmenizavo visus reikalingus procesus. Džiaugiasi greičiau atliekantys užduotis ir gailisi anksčiau nepriėmusios šių sprendimų. Dar penktadalis įmonių rado efektyvesnių būdų komunikuoti, net tik dėl kiekio bei kokybės išsigryninimo, bet ir dėl pasitelkiamų IT sprendimų“, – tyrimo rezultatus komentuoja specialistas.
Mažiau kalbų – daugiau darbų
Dar vienas teigiamas pokytis, įvykęs dėl lankstesnių darbo sąlygų – išaugęs darbo produktyvumas. Net 24 proc. įmonių teigė pastebėjusios, kad personalas dirba produktyviau. Viena pagrindinių priežasčių – laikas, kuris anksčiau buvo skiriamas keliauti į darbą.
„Daliai žmonių darbas prasideda ne su pirmąja dienos užduotimi, bet nuo tada, kai pradedama jam ruoštis. Taigi, kelionė į darbą, kuri gali užtrukti iki valandos laiko, praleidžiama nei dirbant, nei ilsintis. Laikas tiesiog nueina veltui. Štai dirbant iš namų, tą valandą galima praleisti prasmingai: ilgiau pamiegoti, ramiai papusryčiauti, pasportuoti, pabūti su šeima arba anksčiau pradėti darbo užduotis.
Kad ir kurį variantą savo noru pasirinktume, tai turės teigiamos įtakos mūsų nuotaikai ir darbo rezultatams,“ – sako P. Blusius.
Kita priežastis, dėl kurios namuose, visgi padarome daugiau darbų, tai – kolegos. Nepaisant to, kad daugeliui trūksta bendravimo, žmonės atviri: kavos pertraukėlės „suvalgydavo“ ne mažą dalį darbo dienos. „Nebevykstantys kolegų pašnekesiai prie puodelio kavos, buvo įvardyti, kaip svarbus veiksnys, lemiantis didesnį darbo efektyvumą. – komentuoja specialistas. Žinoma, yra ir kita darbo namuose medalio pusė. Dalis įmonių teigė pastebėjusios, kad produktyvumui itin trukdo visą dieną namuose esančių vaikų priežiūra.“
