Ketvirtąją karantino savaitę bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad pandemijos metu iš namų dirbo didžioji dalis – apie 41 proc. – visų dirbančiųjų. Apie 30 proc. iš namų dirbti galimybės neturėjo, o 20 proc. nedirbo, nes darbo po karantino neteko, buvo prastovoje arba turėjo laikiną nedarbingumą. Apklausa atskleidė, kad gyventojų, kurių namai pandemijos metu tapo biurais, nusiteikimas grįžti įprastinę darbo vietą radikaliai skiriasi pagal amžiaus grupes.

„Net du trečdaliai 30-49 m. amžiaus iki karantino biuruose dirbusių Lietuvos gyventojų dar nesibaigus pirmam karantino mėnesiui jau norėjo grįžti į biurą. Kiek daugiau nei pusė šių asmenų teigė grįžti norintys, nes pasiilgo ofiso atmosferos ir bendravimo. Nedaug mažesnė gyventojų dalis teigė, kad namie tiesiog negali susikaupti dėl vaikų ar kitų namiškių. Kitaip nusiteikę 50 m. ir vyresni gyventojai. Iš jų tik 23 proc. pareiškė norą grįžti į ofisą. Pagrindinis nenorinčiųjų grįžti argumentas – namuose niekas netrukdo“, – apklausos rezultatus apibendrina „Baltijos tyrimų“ Rasa Ališauskienė.

Pasak jos, jauniausių – 18-29 m. amžiaus grupėje – taip pat daugiau nei pusė (53 proc.) asmenų norėjo grįžti į darbą biure. Čia taip pat dominavo pasiilgtos biuro atmosferos ir bendravimo argumentas. Tarp jaunimo didelio skirtumo ar dirbti iš namų, ar biure nematė 27 proc. respondentų.
„Įdomi tendencija, kad tarp visų amžiaus grupių „ofisiuko“ labiau buvo pasiilgę vyrai, taip pat asmenys, dirbantys privačiame sektoriuje. Nenustebino, kad į biurus greičiau nori grįžti žmonės, kurių šeimą sudaro trys ir daugiau asmenų. Darbas iš namų su vaikais, kurie taip pat mokosi nuotoliniu būdu, – daugeliui buvo ir yra rimtas išbandymas“, – sako verslo centrus „Green Hall“ Vilniuje ir BLC Kaune valdančios „Urban Inventors“ vadovas Lionginas Šepetys.

Darbas iš namų tampa tikru iššūkiu.
Foto: Shutterstock

Remdamasis apklausos duomenimis, jis prognozuoja, kad švelnėjant karantino sąlygoms klientų grįžimas į biurus vyks laipsniškai, o radikalių pokyčių darbo kultūroje artimiausiais metais neturėtų būti.

„Karantinas suteikė galimybę daugybei žmonių išbandyti privilegija laikytą darbą iš namų. Apklausa rodo, kad vyresniems ši galimybė patiko, kita dalis priešingai – suprato, kad biuras jų produktyvumui ar savijautai yra geresnis pasirinkimas. Prognozuotume, kad po tokio masto eksperimento, ateityje darbdaviai lanksčiau suteiks galimybę dirbti iš namų, tačiau didelis biuro pasiilgusių žmonių skaičius indikuoja, kad tai bus labiau papildoma, nei pagrindinė darbo forma“, – sako L. Šepetys.

Apklausa taip pat atskleidė, kad net ir turėdamas galimybę dirbti iš namų, kas dešimtas žmogus karantino metu darbavosi biure. Pasak L. Šepečio, biurai bet kuriuo metu yra pasirengę priimti grįžtančius nuomininkus: įgyvendintos visos būtinos saugaus darbo priemonės, jau nuo pat pandemijos pradžios ypatingas dėmesys skiriamas dezinfekcijai, valymui, vėdinimui.