„Žvelgiant bendrą skirtinguose sektoriuose veikiančių verslų patirtį, galima sakyti, kad komandos prisitaikė gana greitai. Tiesa, pirmą savaitę ar bent pirmomis dienomis nepratusiems dirbti nuotoliniu būdu buvo daug problemų, susijusių pirmiausia su technologijų naudojimu. Iššūkių kilo ir su savo bei kolegų darbo laiko planavimu – ne viena įmonė paminėjo, kad buvo daug persidengiančių virtualių susitikimų, tačiau visa tai per savaitę daugmaž išsisprendė. Kitos organizacijos dalinosi, kad pirmą savaitę darbuotojai ir komandos kaip tik jautė euforiją, kuri antrą savaitę išblėso, o trečią jau dirbo įprastai. Pagrindiniai sunkumai – socialinio bendravimo trūkumas tiems, kurie gyvena vieni, o turintiems šeimą – vaikų priežiūros suderinimas su darbu“, – komentuoja PVPA direktorė Aušra Bytautienė.
Didžiausias galvos skausmas – technologijos
Edita Znutienė, JAV kompanijos „Cognizant Technology Solutions“ personalo direktorė Baltijos šalims, pripažįsta – nuo karantino paskelbimo dienos pokyčių darbovietėje teko atlikti daug ir staigiai.
„Mes dirbame su daugybe užsienio klientų – įmonėmis, kurios veikia įvairiose srityse (finansų, draudimo, pensijų, personalo duomenų administravimas ir kita). Reikalavimai griežti – darbas su klientų informacija turi atitikti nustatytus saugumo bei privatumo standartus, todėl vienas pirmųjų tikslų buvo kuo greičiau inicijuoti diskusiją su mūsų klientais. Kitas žingsnis – visus mūsų darbuotojus aprūpinti reikalinga technika ir priemonėmis, kad dirbdami iš namų kiekvienas galėtų lengvai atlikti savo įprastas užduotis“, – komentuoja E. Znutienė.
Jai antrina ir Ieva Daugėlienė, „Tele2“ Žmogiškųjų išteklių direktorė Baltijos šalims, sakydama, kad šioje situacijoje pasirinkimo paprasčiausiai nebuvo – kaip ir visiems, reaguoti ir organizuoti darbą pasikeitusiomis sąlygomis reikėjo itin greitai.
„Mums buvo svarbiausia nemažinti etatų ir užtikrinti darbuotojų sveikatą bei saugumą. Visi administracijos ofiso darbuotojai be išimčių namuose dirbti pradėjo dar kelios dienos iki oficialiai paskelbto karantino. Po kelių dienų uždarius tiek privačių, tiek verslo klientų salonus, teko šimtams darbuotojų perorganizuoti darbą per trumpiausią įmanomą laiką, – pasakoja I. Daugėlienė. – Tiems, kas gali tęsti darbus iš namų, suteikėme visą reikalingą įrangą ir prisijungimus. Be to, visi norintys darbuotojai galėjo namo išsivežti ir kompiuterio monitorius ar ergonomiškas, ilgam sėdėjimui pritaikytas kėdes iš darbo vietos.“
Anot jos, darbuotojai, kurie dirbo salonuose, dabar patys skambina klientams, prireikus, pratęsia planus, sudaro sutartis, išsiunčia įrangą. Dalis tiek privačių, tiek ir verslo klientų vadybininkų laikinai talkina kontaktų centrui – atsiliepia į skambučius, atsako į klientams rūpimus klausimus.
„Mūsų parduotuvių vadybininkai ir anksčiau dalį dienos dirbdavo skambindami klientams arba prisidėdavo prie elektroninės parduotuvės darbų. Todėl jiems tai nėra toks drastiškas pokytis – tiesiog vietoje gyvo aptarnavimo dabar tenka dirbti vien su skambučiais, el. prekyba“, – pasakoja I. Daugėlienė.
Antakalnio poliklinikos Personalo skyriaus vadovė Aurelija Juškevičienė sutinka, kad pradžioje didžiausias dėmesys buvo nukreiptas į visus klausimus bei sprendimus, susijusius su technologijų panaudojimu.
„Galime sakyti, kad Antakalnio poliklinika, žinant mūsų veiklos specifiką ir darbo pobūdį, prisitaikė gana greitai – tiek administracijos darbuotojai, tiek medikai. Visų pirma, reikėjo užtikrinti, kad darbuotojai turėtų visą reikiamą įrangą – kompiuterius, tiems, kam reikia, – būtinai su kameromis, mikrofonais, gal ausinėmis. Čia didelių problemų nekilo. Aišku, buvo darbuotojų, kurie gaišo, galvojo, kad geriau dirbti iš įstaigos, bet kelių dienų laikotarpy visi, nepaisant amžiaus ar kitų kriterijų, prisitaikė prie darbo iš namų. Žinoma, pirmosiomis dienomis techninių problemų, su jomis susijusių klausimų buvo nemažai, bet IT skyrius dirbo nenutrūkstamai ir reagavo itin operatyviai ir geranoriškai“, – pasakoja A. Juškevičienė.
Šiuo metu Antakalnio poliklinikos administracijos darbuotojai beveik pilnai dirba nuotoliniu būdu. Medikai pacientus konsultuoja taip pat nuotoliniu būdu – el. laiškais, žinutėmis, telefonu, kitomis nuotolinės komunikacijos priemonėmis. Jei gydytojas nusprendžia, kad žmogui reikalinga būtinoji pagalba, kviečia atvykti į polikliniką arba vykti į ligoninės priėmimo skyrių.
Pabendrauti – prie kavos puodelio
Kalbintų organizacijų atstovės sutinka – šiomis dienomis būtina įsiklausyti į darbuotojus ir stengtis numalšinti bet kokį nerimą ar sumaištį.
„Personalo skyrius, prisitaikydamas prie naujos situacijos, taip pat startavo su naujais įrankiais. Kartą per savaitę siūlome darbuotojams užpildyti trumpą klausimyną „Heartbeat“, kuris parodo darbuotojų savijautą, įsitraukimą, padeda suprasti, ties kokiais iššūkiais verta dirbti. Taip pat kartą per savaitę personalo skyrius kviečia visus darbuotojus į virtualią valandą su kava, kurios metu galime dalintis ir diskutuoti įvairiais klausimais, taip pat gauti atsakymus į rūpimus klausimus. Šiuo laikotarpiu buvo sukurta ir virtuali komunikacijos platforma, kuri kviečia visus darbuotojus bendrauti bei nenutolti nuo įmonės gyvenimo“, – patirtimi dalinasi E. Znutienė.
„Turbūt nesame išskirtiniai – nuotoliniam darbui naudojame skaitmeninius komandinio darbo įrankius – kiekviena komanda greitai atrado, kas jiems patogiausia ir geriausiai veikia. Uždarius ugdymo įstaigas visoje šalyje, daugeliui kyla iššūkis, kaip derinti vaikų priežiūrą ir darbą. Visi esame panašioje situacijoje – ir kolegos, ir partneriai, ir klientai. Todėl raginame savo darbuotojus lanksčiai planuoti darbus, nesijaudinti, jei pokalbį telefonu pertrauks vaiko klausimas, ar mažylis pasirodys ekrane per vaizdo skambutį“, – pasakoja I. Daugėlienė.
Įmonėse taip pat dalinamasi naudingais patarimais, paskaitų ciklais, nuorodomis, ko galima mokytis, kur sportuoti, kitaip leisti laisvalaikį nuotoliniu būdu.
„Kiekvieną dieną dalinamės atnaujinta aktualia informacija, rekomendacijomis, stengiamės padėti efektyviai dirbti namuose. Atsakome į daugumą kylančių klausimų. Buvo įkurta Ekstremalių situacijų valdymo darbo grupė, į kurią įeina kiekvienas už savo sritį atsakingas darbuotojas. Jeigu reikia, darbuotojus gali pakonsultuoti mūsų įstaigos psichologai. Tiems, kurie šiuo metu yra saviizoliacijoje, siūlome įvairias tobulėjimo ir saviedukacijos galimybes, stengiamės dalintis visa reikiama informacija“, – pasakoja A. Juškevičienė.
Stebina žmonių supratingumas
Visos kalbintų organizacijų atstovės sutiko, kad šioje situacijoje ypač pagirtinas darbuotojų geranoriškumas.
„Mūsų vadovai dirba ir su komandomis, kurios yra užsienyje. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Indijoje, kaip žinia, apribojimų įvesta kur kas daugiau, ten iššūkiai dar kitokie. Todėl šiuo metu nemažai darbo funkcijų teko perimti ir mūsų darbuotojams, dirbantiems čia, Lietuvoje“, – pasakoja E. Znutienė.
Anot jos, didžiausias nuopelnas šiuo atveju tenka darbuotojų supratingumui, geranoriškumui ir kantrybei – visi stengiasi prisidėti, teiraujasi kuo galėtų būti naudingi sprendžiant įvairias situacijas.
„Visi mūsų darbuotojai be galo uoliai dirbo, kad šią situaciją suvaldytume kaip įmanoma greičiau ir sklandžiau. Dabar drąsiai galime teigti – štai, ką reiškia tikrasis įsitraukimas, komandinis susitelkimas ir orientacija į tikslą. Per trumpą laiką mums pavyko užtikrinti, kad vis daugiau darbuotojų galėtų dirbti iš namų“, – sako E. Znutienė.
Jai pritaria ir A. Juškevičienė, sakydama, kad itin džiugina tai, jog šiuo laikotarpiu, nepaisant viso konteksto, darbuotojai išlieka geranoriški ir supratingi. Žmonės susivienijo.
