Pastaroji pozicija skatina dar kartą atkreipti dėmesį į reikšmingus, nebe teorija, o faktais paremtus dalykus.
Ne kas kitas, o būtent darbuotojai yra organizacijos vystymosi variklis, todėl rūpestis jų savijauta, motyvacija ir įsitraukimu turi tapti kiekvienos įmonės rutinos dalimi. Ir šioje vietoje sveikatingumą reikėtų suprasti plačiau nei tik fizinė sveikata. Tai ir psichologinis sveikatingumas, kurį suteikia aiškumas, vadybos kokybė, užtikrintumas dėl ateities. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibūdina kaip „pilnos fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būklę“.
PSO duomenys iškalbingi – darbuotojų neproduktyvumas ir situacijos, kai darbo rezultatai žemi dėl streso darbe paveikto, bet vis dar dirbančio personalo (angl. presenteeism), per metus kainuoja apie 1 trilijoną dolerių.
Gerai žinomos tarptautinės organizacijos jau seniai suprato, kad verslo sėkmė priklauso nuo darbuotojų, kurie produktyviai dirbti gali tik tuomet, kai yra sveiki ir gerai jaučiasi. Todėl siekiant išlaikyti talentus konkurencingoje aplinkoje, investuoti į darbuotojų gerovę tapo neatsiejama. Ypač žinant tai, kad didžiąją laiko dalį praleidžiame būtent darbe.
Darbdaviai, kurie tai supranta, savo kasdienėje veikloje vadovaujasi taip vadinama gerovės (angl. „wellbeing“) strategija. Dar daugiau, pasaulyje kuriasi visa gerovės ekosistema – į sveikatingumą investuoja ne tik atskiros organizacijos, bet ir biurų valdytojai. Ir tai nestebina – juk bene visą (apie 90 proc.) savo darbinį laiką praleidžiame pastate, todėl pastarasis turi atitikti žmonių sveikatos poreikius. Tokių pavyzdžių vis daugiau atsiranda ir Lietuvoje.
Tad visiems skeptikams, sakantiems, kad rūpintis darbuotojų gerove, yra tik jų pačių asmeninis reikalas, derėtų keisti požiūrį. Praeina tie laikai, kai į darbuotoją galima žiūrėti tik kaip į savo pareigas atliekantį subjektą. Ateina taip vadinamas „holistinis“ darbuotojo supratimas, reiškiantis, kad organizacija turi išlaikyti sveiką ir produktyvią darbo vietą, būti atspari greito tempo bei nepastovumo laikais ir prie viso to užtikrinti socialinę bei finansinę gerovę.
Kas vyksta organizacijose, kurios investuoja į darbuotojų sveikatą ir visapusiškai gerą savijautą? Pavyzdžių gali būti įvairių: nuo jogos užsiėmimų, specialių judėjimą skatinančių programų, komandinių veiklų, mitybos konsultacijų iki tinkamo apšvietimo, akustikos, vandens kokybės testavimų, oro kondicionavimo ir kitokio komforto kūrimo. Savo rekomendacijas šiuo klausimu jau yra pateikusi ir PSO.
Kitaip tariant, būdų yra įvairių. Tik reikšmingiausias elementas – suvokti, kad į tai investuoti būtina. Ar darbuotojams to reikia? Taip. Ypač dabartiniame amžiuje, kai stresas ir nerimas tampa daugelio organizacijų kultūros dalimi – milžinišku greičiu vystosi technologijos, vyksta nuolatiniai pokyčiai, didėja darbų kompleksiškumas, organizacijos susiduria su kasdieniu iššūkiu, kaip visa tai suvaldyti. Štai „Mercer Marsh Benefits“ duomenimis, darbuotojai tikisi vis daugiau palaikymo darbo aplinkoje. Taip, atlygis išlieka svarbiausiu aspektu, bet daugiau nei pusė darbuotojų išsako norą labiau rūpintis savo sveikata ir fizine veikla.
Na, ir pabaigai keletas pavyzdžių iš kelių įmonių kasdienybės. Štai, „Swedbank“ turi psichikos sveikatos iniciatyvą organizacijoje. Tam skirti mokymai, paskaitos, seminarai, specialūs renginiai, vyksta darbuotojų apklausos, stebimi personalo rodikliai, veikia emocinės paramos linija, užtikrinta profesionalų pagalba ir kt. Tiesa, iš pradžių organizacijai teko susidurti su tuo, kad gerų ketinimų nepakanka, darbuotojai (ir, ko gero, apskritai visuomenė) nėra pasirengę būti atviri ir drąsiai kalbėti apie tokias temas kaip perdegimas ar lankymasis pas psichikos sveikatos profesionalus. Tuo tarpu PSO teigimu, net ketvirtadalis žmonių vienu ar kitu gyvenimo etapu patirs psichikos sveikatos sunkumų.
Kai kur iniciatyvos kyla ir iš pačių darbuotojų. Pavyzdžiui, „Marsh Lietuva“ 13 val. biure yra „lentos“ pratimo minutė. Taip pat darbuotojai patys skatina madą neštis į darbą sveikus namie paruoštus pietus.
Dar vienas gerai žinomas darbdavys, „Danske Bank“, tiki, kad pirmiausia reikia išsiaiškinti, ką labiausiai vertina patys specialistai. Tam pasitelkiamos vidinės darbuotojų apklausos ir pasitenkinimo darbu tyrimai. Pavyzdžiui, apklausos parodė, kad iš papildomų naudų darbuotojai labiausiai vertina sveikatos draudimą, papildomus laisvadienius, lanksčias darbo sąlygas bei modernią ir efektyvumą skatinančią darbo aplinką. O įmonės organizuojamas maratonas – pavyzdys, kai darbdavio iniciatyvos eina koja kojon su tuo, kuo domisi patys darbuotojai.
