Pokalbis dėl darbo yra gana stresinė patirtis, net jei potencialūs darbdaviai nežaidžia keistų žaidimų su kandidatais. Internete pilna istorijų apie nesėkmingas ar keistas darbo ieškančių žmonių patirtis, pavyzdžiui, viena moteris atskleidė, kad prieš darbo pokalbį jos buvo paprašyta atsiųsti nuotraukų, kuriose ji būtų apsinuoginusi.

O štai neseniai tviterio vartotojas Jerry Doublesas papasakojo, kaip potencialus darbdavys kandidatus vertė pokalbio dėl darbo laukti visą dieną.

J. Doublesas atskleidė savo sekėjams tikrą atsitikimą, kaip įmonės vadovas, norėdamas patikrinti kandidatų kantrybę, vertė juos laukti pokalbio dėl darbo beveik 12 valandų.

Foto: Shutterstock

Jis papasakojo, kad pokalbis dėl darbo buvo numatytas 7 valandą ryto, į jį atėjo šeši kandidatai. Jų buvo paprašyta kiek palaukti. 15 valandą iš šešių liko trys kandidatai, o kai 18 valandą galiausiai pasirodė darbdavys, buvo likę tik du kandidatai – ir jie abu gavo darbą.

J. Doublesas paaiškino, kad darbdavys taip tikrino kandidatų kantrybę. Jis prisipažino, kad tai ne pirma tokio pobūdžio jo išgirsta istorija.

Foto: Shutterstock

Tviterio naudotojus papiktino tokie neprofesionalūs darbdavio metodai. Naudotoja Amaka rašo, kad tai parodė ne kandidatų kantrybę, bet ribas. Kiti naudotojai darbdavį išvadino tironu ir net psichopatu.

Vienas naudotojas, „plateaublood“, samprotavo, kad taip darbuotojas atsirinko ne kantriausius, bet desperatiškiausius kandidatus: „Jis įdarbino desperatiškiausius, o ne labiausiai kvalifikuotus. Jam reikėjo žmonių, kurie nesuvokia laiko vertės, ir jis tokius gavo.“

Vis dėlto, paaiškino J. Doublesas, kadangi incidentas įvyko Nigerijoje, nereikėtų pernelyg griežtai kritikuoti kandidatų. Pasak jo, šioje šalyje žmonėms kartais tenka nertis iš kailio, kad tik gautų darbą – net ir nelabai gerą.

Foto: Shutterstock

„Juokingiausia, kad dauguma žmonių, atsakę į šią žinutę su panieka ir pykčiu, už gerą darbą, tikėtina, padarytų dar blogiau. O kas, jei tai „Google Job“? Arba „Facebook“ pasiūlymas? Žmonės gali bet ką padaryti dėl darbo!“ – įsitikinęs J. Doublesas.