„Opiausia problema, kad į socialiai jautrias grupes patenkančius žmones – augusius vaikų globos namuose, pabėgėlius, neįgaliuosius, atlikusius bausmę laisvės atėmimo vietoje ar benamius, besigydančius nuo priklausomybių, neretai žvelgiama labiau kaip į daug sunkumų keliančius darbuotojus, bijoma, kad kils nemažai neaiškumų, kaip juos įdarbinti ir kaip vėliau su jais dirbti. Iš dalies, tai susiję su stereotipais ir vadovų nenoru prisiimti atsakomybės, nes kuo įvairesnei komandai vadovauji, tuo daugiau lyderystės pastangų reikalauja.
Vadovui tenka nelengva užduotis integruoti kiekvieną komandos narį, užtikrinti, kad jis būtų priimtas ir vertinamas, tinkamai ir nuolatos komunikuoti. Akivaizdu, kad vadovauti „vienodų“ žmonių komandai paprasčiau, tačiau įvairesnių žmonių komanda suteikia didesnes galimybes“, – sako D. Misiūnas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) inicijuotos kampanijos „Lygink rūbus, ne žmones“ metu „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad būdami darbdavio vietoje vos 3 proc. šalies gyventojų sutiktų įdarbinti augusius vaikų globos namuose, neįgaliuosius, žmones, išėjusius iš laisvės atėmimo vietos ir kitus žmones. Žmones, išėjusius iš įkalinimo įstaigų, į darbą priimtų tik 8 proc. šalies gyventojų, besigydžiusius nuo alkoholio priklausomybės – vos 20 proc., buvusius benamius – 23 proc.
Vadovai užkrečia komandą
D. Misiūno teigimu, komandos inovatyvumo didinimas, kūrybiškumo ir kritinio mąstymo skatinimas, komunikacijos gerinimas yra pagrindiniai rodikliai, kurių įmonėms padeda pasiekti komandos narių įvairovė.
„Iš tikrųjų, kuo daugiau įvairovės, tuo didesnė pridėtinė vertė kuriama įmonei. Todėl darbdaviai neturėtų būti „stabdžiais“ ir galėtų dažniau pasinaudoti proga atrasti motyvuotų, galbūt netgi turinčių unikalių gebėjimų žmonių potencialą. Skirtinga žmogaus patirtis ir praeities išgyvenimai kartais netikėtai gali atnešti įdomių idėjų, netradicinių sprendimų ir klausimų, apie kuriuos daugelis nė nesusimąsto. Komanda, kurioje dirba skirtingą patirtį turinys žmonės, turi daugiau kritinio mąstymo, joje mažiau dalykų priimami kaip „savaime suprantami“, kyla daugiau nestandartinių klausimų, gimsta originalių idėjų“, – sako D. Misiūnas.
Jo teigimu, vadovams pirmiausia reiktų nebijoti patikėti, kad skirtingų žmonių įtraukimas komandą sustiprins.
„Kai įmonės vadovai formuoja įvairią gyvenimo ir profesinę patirtį turinčių žmonių komandą, svarbu, kad tai būtų daroma nuoširdžiai ir pats vadovas tuo tikėtų. Kai tai daroma „iš reikalo“, norint formuoti gerą įvaizdį, rezultatų nereiktų tikėtis. Svarbu nebijoti garsiai ir aiškiai pasikalbėti su darbuotojais, aptarti, kodėl jums tai svarbu, paaiškinti, kokią naudą tai atneš įmonei ir sutarti dėl bendros vizijos bei tikslų, kurių komanda sieks kartu.
Būtent vadovo užduotis yra apjungti skirtingas patirtis motyvuojant komandą bendros ateities vizija. Taip pat su komandos nariais reiktų susitarti ir dėl bendrų vertybių ir elgesio standarto, kurio nuo šiol bus laikomasi“, – pažymi ISM rektorius.
D. Misiūnas priduria, kad švietimo vaidmuo šiame kontekste taip pat labai svarbus, ypatingai – ankstyvame amžiuje, kai daugelis stereotipų tik formuojasi. Ugdyti laisvas, atviras ir tolerantiškas asmenybes, jo teigimu, yra bene svarbiausia švietimo įstaigų užduotis, pradedant nuo vaikų darželių ir baigiant universitetais.
