Tokias galimybes siūlo pasaulinės bendrovės „Cognizant” padalinys Lietuvoje, teikiantis verslo procesų optimizavimo paslaugas, įsteigęs ir IT paslaugų centrą. Tiesa, atrenkami tik motyvuoti žmonės ir jiems per pusmetį mokslų tenka paplušėti, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Unikali metodika išmoko laisvai kalbėti švediškai, daniškai ar norvegiškai
Vilniuje įsikūrusi „Cognizant Technology Solutions” dirba su Skandinavijos klientais. Jiems lietuviai pataria įvairiais bankinių operacijų, pensijų administravimo, draudimo ir kitais klausimais. Toks veiklos pobūdis ir klientų geografija reikalauja, kad darbuotojai mokėtų užsienio kalbas, todėl bendrovė pati rengia reikiamus specialistus – yra įsteigusi savo Kalbų mokymo centrą. Naujai priimti žmonės vos per pusmetį išmoksta kalbėti reikiama kalba – švedų, danų arba norvegų, o jų mokoma pagal unikalią metodiką.
„Cognizant“ Kalbų mokymo centre dirba trylika mokytojų, keliems iš jų Skandinavų kalbos yra gimtosios. Jie su mokiniais – būsimais „Cognizant“ darbuotojais – dirba pagal specialią metodiką, kuri leidžia per itin trumpą laiką išmokti reikiamą kalbą ir pradėti laisvai bendrauti su klientais.
880 valandų: tiek skirta išmokti naują kalbą
Edita Znutienė, „Cognizant Technology Solutions“ personalo direktorė Baltijos šalyse, pasakoja, jog kalbos mokymai bendrovėje trunka 5,5 mėn., kasdien skiriant po aštuonias valandas. Keturias valandas darbuotojai mokosi su mokytojais, o po pietų jie dirba savarankiškai. 880 valandų – tiek trunka išmokti laisvai kalbėti nauja kalba.
„Per daugelį metų mūsų mokymo specialistai sukūrė efektyvią metodiką, kuri užtikrina pasirengimą dirbti B1 ar B2 lygiu. Darbuotojai mokosi iš skandinaviškų vadovėlių, naudojame daug autentiškų įrašų, skaitome skandinavišką žiniasklaidą ir žiūrime TV laidas. Kursų pabaigoje darbuotojai laiko baigiamąjį egzaminą ir pradeda laisvai bendrauti su Skandinavijos šalių klientais“, – pasakoja E. Znutienė.
Pasak jos, šie mokymai vertingi ir tuo, kad žmonės ne tik išmoksta kalbą, bet kartu susipažįsta su Skandinavijos kultūra. Be to, išmokus bet kurią Skandinavų kalbą, galima suprasti ir kitas Skandinavų kalbas, nes švedai su norvegais ar norvegai su danais bendrauja tarpusavyje savo gimtosiomis kalbomis ir puikiausiai susikalba – kalbos yra labai artimos.
Už kalbų mokymąsi gauna algą
Nors dar ir nedirba, o tik mokosi kalbos, būsimieji darbuotojai turi beveik tas pačias garantijas ir privalumus, kaip ir visi kiti „Cognizant Technology Solutions“ darbuotojai.
„Mokymosi metu užtikriname visas socialines garantijas ir mokame atlyginimus. Investuojame ne tik į darbuotojų mokymą, jų gerovę ir kompetencijų ugdymą, bet ir jų išlaikymą“, – vardijo E. Znutienė.
Kursus baigę darbuotojai savo ruožtu įsipareigoja išdirbti bendrovėje ne mažiau kaip pusantrų metų.
„90 proc. baigusiųjų kursus sėkmingai dirba pas mus – po išlaikytų kalbos egzaminų jie iš karto pradeda dirbti. Maždaug dešimtadalis „atkrenta“ dar mokymosi metu, nes kai kuriems pritrūksta motyvacijos arba kursas pasirodo per daug intensyvus. Vis dėlto absoliuti dauguma kalbų kursų dalyvių sėkmingai baigia mokslus ir vėliau dirba, kopdami karjeros laiptais. Turime pavyzdį, kai vienas iš mūsų aukščiausio lygio vadovų prieš aštuonerius metus pradėjo savo karjerą būtent nuo mokslų Kalbų mokymo centre ir jaunesniojo finansų konsultanto pareigų“, – pasakoja E. Znutienė.
Naują karjerą pradeda ir balerina, ir stiuardesė, ir mokslininkas
Pasak jos, „Cognizant“ Kalbų mokymo centras atvėrė naujos karjeros kelius pačių įvairiausių profesijų ir amžiaus darbuotojams.
„Turime atėjusių iš pačių įvairiausių sričių – pavyzdžiui, pas mus mokosi buvusi balerina, esame turėję archeologų, antropologų, stiuardesių, menotyrininkų. Jauniausiam darbuotojui buvo 22 m., o vyriausiam – daugiau kaip 50 metų“, – pabrėžia E. Znutienė.
Būsimi darbuotojai turi įveikti „Harver“ testą, kurį sudaro asmenybės, kognityvinio mąstymo testai bei anglų kalbos žinių patikrinimas.
„Būsimo studento ir darbuotojo motyvacija yra patikrinama tiesiogiai bendraujant tiek su atrankos specialistu, tiek su potencialiu vadovu bei procesų ekspertu. Pokalbio metu siekiame išsiaiškinti, kiek žmogaus yra pasiryžęs intensyviai mokytis naujos kalbos, kaip jis reaguoja į stresinę situaciją, kai per trumpą laiką reikia pasiekti rezultatų, kokios patirties yra sukaupęs, kaip mato save po kelerių metų, kokių turi lūkesčių“, – apie atrankos procesą pasakoja vadovė.
