Reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, kurią atliko „Spinter tyrimai”, atskleidė, kad iš viso kas šeštas darbuotojas šiemet gali pasinaudoti darbdavio finansuojama skiepų nuo gripo galimybe. Specialistams skaičiuojant, kad gripo ir peršalimo ligų gydymas per metus valstybei kainuoja apie 25 mln. eurų, 17 proc. įmonių lėšomis skiepijamų darbuotojų yra labai pozityvus ženklas, pastebi apklausą inicijavusios draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Verslas diegia skiepijimosi kultūrą
Medikai prognozuoja, kad šiais metais gali dominuoti labai agresyvus gripas, todėl vakcinos iš pacientų apgultų medicinos įstaigų tiesiog šluote šluojamos. Vis dėlto, tikėtina, kad dalis dirbančių žmonių dėl didelio užimtumo ar nepatogių darbo valandų skiepijimąsi tiesiog nutaria praleisti.
„Galima sakyti, kad sąmoningi ir atsakingi darbdaviai šalyje diegia skiepijimosi be problemų ir eilių kultūrą. Į darbo vietą atvykstantys gydytojai ir sudarytos visos galimybės išvengti gripo bei bauginančių jo komplikacijų nepalieka erdvės pasiteisinimams, kodėl pats žmogus to nebegali padaryti bei turėtų savo sveikatą patikėti likimo valiai. Mūsų įmonėje šiemet nuo gripo pasiskiepijo jau kas penktas darbuotojas ir tai yra net 20 proc. daugiau negu pernai“, – sako J. Krikščiūnė.
Apklausa atskleidė, kad darbdavių iš didmiesčių sąmoningumas šiuo atžvilgiu yra stipriausias. 14 proc. didmiesčių darbuotojų patvirtino, kad jau ne pirmus metus juos darbdaviai skiepija savo lėšomis. Mažesniuose miestuose ir kaimuose tokių dirbančiųjų yra po 7 procentus.
Tarp pirmą kartą šiais metais darbdavių sąskaita gausiančių skiepą nuo gripo yra 7,5 proc. didmiesčių, 6,7 proc. mažesnių miestų ir 5,6 proc. kaimų dirbančiųjų.
„Atbyrančių“ darbdavių irgi yra
Apklausa parodė, kad dalis darbdavių vis dėlto keičia savo prioritetus darbuotojų atžvilgiu. 8 proc. apklausoje dalyvavusių dirbančiųjų tvirtino, kad jų darbdaviai anksčiau skiepais nuo gripo pasirūpindavo, tačiau šiemet to nedarys.
„Prie jų galima pridėti 59 proc. darbuotojų visoje Lietuvoje, kurių skiepais nuo gripo šiemet tikrai neskiepys ir situacija nebeatrodys tokia įkvepianti. Sergantys darbuotojai, o dalis tikrai bando pirmuosius simptomus „išsėdėti“ darbo vietoje ir taip platina ligas po savo darbovietę, kainuoja gerokai daugiau nei skiepas. Tai ir nepadaryti darbai, praleisti terminai, sugriuvę darbo grafikai, nepatenkinti klientai. Pasiskaičiavus kaštus ir įsivertinus problemas, investiciją į skiepą nuo gripo turėtų tapti neatsiejama atsakingo darbdavio, besirūpinančio savo komanda, savybe“, – teigia J. Krikščiūnė.
Ji pastebi įdomią detalę: daugiausiai rūpesčio sveikata visgi sulaukia jaunesnio 18-25 ir 26-35 metų amžiaus darbuotojai, kurie, tikėtina, dirba moderniose ir šiuolaikiškose įmonėse. Tarp pačių jauniausių darbuotojų 25,5 proc., o tarp kiek vyresnių – 19,5 proc. teigia, kad jie nuo gripo bus paskiepyti darbdavio lėšomis. Vyresnio amžiaus darbuotojų grupėse jaučiančių darbdavio rūpestį gripo susirgimo prevencija buvo gerokai mažiau.
„Aiškiai matosi, kad mūsų šalies darbdaviai dar turi erdvės augti ir paprastu, bet efektyviu būdu pasirūpinti savo darbuotojais. Užsienio šalys skaičiuoja, kad skiepijimas padeda išvengti šimtų tūkstančių gripo atvejų, o šalių ekonomikoms ir, žinoma, įmonėms sutaupo milijonus. Ne išimtis ir Lietuva, kurioje vien pernai nuo gripo komplikacijų mirė pora dešimčių žmonių ir visi jie nebuvo pasiskiepiję“, – sako J. Krikščiūnė.
