Atlygio tyrimų bendrovė „Baltic Salary Survey“ ir motyvacinių sprendimų konsultantai „Mercer Marsh Benefits“ išskiria tris ryškias tendencijas, kurias šiandien diktuoja geriausi darbdaviai ir kurios taps svarbios visai rinkai 2020 metais, rašoma pranešime žiniasklaidai.


Darbuotojai reikalaus skaidrumo ir aiškių atlygio sistemų

Seimo patvirtintas įstatymo projektas apie darbo skelbimuose būtiną nurodyti algos dydį arba rėžius pastūmėjo žmogiškųjų išteklių specialistus organizacijose ūmiau kelti klausimus apie atlygio skaidrumo didinimą. Skaidrumas šiame kontekste reiškia, kad darbuotojams aiškiai ir suprantamai pateikiama visa reikalinga informacija apie tai, kokie atlygio rėžiai nustatyti jų pozicijose, kokie faktoriai lemia atlygio dydį, ir kada galima tikėtis atlygio pokyčių.

„Po intensyvaus darbo su Lietuvos įmonėmis šiais metais, nebelieka abejonių, kad tiek šis įstatymas, tiek jau anksčiau pradėti skelbti įmonių atlygių vidurkiai skatina skaidrumą ir išryškina įmonių, kuriose nėra atlygio sistemų, problemas. Įmonės, kurios imasi spręsti šį klausimą, tai dažniausiai daro savo iniciatyva arba paskatintos pavyzdžių rinkoje.

Vis tik atvejų, kai darbuotojai ateitų ir tiesiogiai pasakytų vadovui, kad jie nori skaidrumo, turbūt pasitaiko nedaug. Tačiau skaidrumo atnešamos naudos yra svarbios bent jau didelei daliai darbuotojų, kurie nori pagrįsto atlygio ir aiškios jo politikos“, – sako Povilas Blusius, „Baltic Salary Survey“ atlygio rinkos tyrimų konsultantas.

Anot jo, tam tikrais aspektais vyksta panašūs procesai kaip maždaug prieš metus Latvijoje, kur atlyginimų viešinimo klausimas buvo iškeltas anksčiau. „Džiugu, kad Lietuvoje, nors ir netobulai, bet komunikacija šiuo klausimu vyksta sklandžiau tiek iš valstybės pusės darbdaviams, tiek iš darbdavių pusės darbuotojams. Todėl įmonės turi daugiau laiko viską susistyguoti ir yra geriau pasiruošusios informacijos apie atlygį pateikimui“, – sako P. Blusius.

Baltic Salary Survey“ duomenimis, aktyviai skaidrumo klausimus svarsto ir sprendimus jiems diegiasi bent 42 proc. įmonių. Tuo tarpu šiais metais pirmą kartą dalis įmonių nusprendė atlygio tyrimo rezultatais pasidalinti ir su darbuotojais.

Vienas iš dažniausių skaidrumui didinti pasirenkamų sprendimų – atlygio sistemos. Kartais atlygio sistema vadinami vien tik sudėlioti atlygio rėžiai, o kartais – visa darbuotojo krepšelio politika – atlygis su priedais, papildomomis naudomis ir ilgalaikėmis paskatomis. Įmonės noriai kuria ir diegiasi atlygio sistemas pačios ar patikėdamos šį darbą konsultacinėms bendrovėms, kurios stengiasi nešališkai įvertini kompanijos ir rinkos situaciją bei pasiūlyti tinkamiausios sistemos modelį.
Annie Spratt / Unsplash

P. Blusius pastebi, kad didesnės įmonės jau turi ar diegiasi atlygio sistemas, tačiau pakankamai didelė dalis įmonių dar nėra tokių sistemų aiškiai apsibrėžusi. Dėl didelio darbuotojų trūkumo bei tam tikrų darbų specifikos, kai kuriuose sektoriuose įvesti tokias sistemas gali būti sudėtingiau. Pavyzdžiui aukštųjų technologijų sektoriuje dėl programuotojų stygiaus ir sparčiai augančio darbo užmokesčio vien nustatyti atlygio rėžius šiai pozicijai yra pakankamai sunku.

Tiesa, ne visus darbuotojus trikdo atlygio sistemų nebuvimas. „Dalis specialistų renkasi organizacijas dėl „startup“ kultūrinės aplinkos, kur galima žaibiškai persiorientuoti į kitą poziciją ir nereikia laukti nustatytos datos atlygio peržiūrai. Kitaip tariant, daliai darbo rinkos visai nepatinka būti įspraustiems į tam tikrą struktūrą ir formalumus“, – sako P. Blusius.

Darbuotojai papildomas naudas galės rinktis patys

Tyrimų bendrovės „Mercer UK“ atlikto tyrimo duomenimis, 82 proc. įmonių pagrindiniu personalo strategijos iššūkiu laiko darbuotojų pritraukimą bei išlaikymą. Vienas iš būdų, leidžiančių su šiuo iššūkiu susitvarkyti – papildomos vertės prie mokamo atlyginimo. Tačiau iškyla problema, kad kai kurios jų darbuotojams visiškai neaktualios. O pasak atlikto tyrimo, darbuotojai, kurie sulaukia asmeninio dėmesio ir jaučia, kad darbdavio suteikiamos darbo sąlygos tiesiogiai gerina jų gyvenimo kokybę, yra 40 proc. labiau linkę tęsti karjerą toje pačioje kompanijoje. Todėl darbdaviai nuo šiol siekia sukurti galimybę darbuotojui pasirinkti jam aktualias papildomas naudas.

„Ne kiekvienam darbuotojui reikalingas sporto klubo abonementas, darbo telefonas ar įmokos į pensijų fondus, todėl apsibrėžus biudžetą ir pateikus keletą naudų, galima leisti darbuotojui jas pasirinkti pačiam. Įmonei papildomų kaštų tai nekainuoja, o darbuotojas maksimaliai tikslingai išnaudoja papildomas naudas ir jaučiasi labiau patenkintas. Tokia praktika itin plačiai naudojama visame pasaulyje, o ypač Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Turkijoje ir Kanadoje“, – teigia Lina Taranenko, išmanius papildomų verčių sprendimus diegiančios įmonės „Mercer Marsh Benefits“ konsultantė.
darbas, kompiuteris, laikysena, sėdėjimas

Žmogiškųjų išteklių specialistai Lietuvoje taip pat domisi lanksčios motyvacinės sistemos naudomis ir pradeda jas diegti įvairiomis formomis, pavyzdžiui, leidžia pelnytą priedą prie atlyginimo gauti įmonės akcijomis, įmokomis į pensijų fondus ar net kriptovaliutomis. Šiuo metu lanksčias papildomas naudas Lietuvoje siūlo tik keletas įmonių, tačiau jų teigimu, tai padeda išsiskirti darbo rinkoje.

Tačiau L. Taranenko teigimu, turėti tokias atlygio sistemas yra viena, tačiau diegti jas tinkamai ir inovatyviai – visai kas kita: „Pasaulinės apklausos duomenimis, tik 38 proc. kompanijų suteikia galimybę darbuotojams papildomas vertes pasiekti telefonu. O 18 proc. apklaustųjų net nesvarsto tokios galimybės.“

Darbdaviams teks rūpintis visapuse darbuotojo gerove

Tyrimų bendrovės „Mercer“ atlikto pasaulinio tyrimo duomenimis, 54 proc. darbuotojų teigia, jog vienas labiausiai darbe motyvuojančių veiksnių yra galimybė pasiekti profesinio ir asmeninio gyvenimo balansą. Todėl kompanijos turėtų rūpintis ne tik darbuotojų finansiniais, bet ir emociniais bei socialiniais poreikiais.

„Didžiojoje Britanijoje jau paplitusi tendencija, rūpintis bendrąja darbuotojų gerove (angl. wellbeing), kuri suprantama ne tik kaip finansinis saugumas, bet ir kaip fizinė savijauta, socialinė padėtis ir emocinė būsena. Laikoma, kad darbuotojas gaunantis puikų atlyginimą, bet patiriantis neadekvačiai daug streso ar esantis ties fizinio išsekimo riba, dirbs neproduktyviai ir dažnai kartu su savimi žemyn tempsis visą komandą. Darbuotojui tokioje situacijoje geras atlyginimas neteiks pakankamai džiaugsmo, o darbdaviui mokėti gerą atlyginimą, prastėjant individualiems rezultatams ir nuotaikai kolektyve, bus nepraktiška. Todėl imamasi visų įmanomų priemonių suteikti galimybę spręsti platesnį problemų spektrą“, – teigia Lina Taranenko.

Tuo tarpu nors Lietuvos praktika rodo, kad pagrindinis darbdavių dėmesys skiriamas finansinei darbuotojų gerovei, vis didesnė dalis darbdavių nurodo investuojantys į darbuotojų sveikatą bei jų fizinę savijautą, apmokant sportinę veiklą, sveikatingumo programas ir kitas veiklas. Socialinei ir emocinei darbuotojo būsenai tiek dėmesio neskiriama, tačiau tikimasi, kad kartu su darbuotojų poreikiais keisis ir įmonių strategijos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)