Akcijų opcionai gali tapti puikia priemone, skatinančia samdomus darbuotojus stengtis dėl įmonės rezultatų, o kartu likti jai lojaliems, tvirčiau su ja susisieti. Tiesa, kaip ir bet kurį kitą darbuotojų motyvavimo būdą, akcijų opcionus reikėtų naudoti apgalvotai ir tinkamomis aplinkybėmis. Priešingu atveju ši priemonė gali neduoti norimo rezultato.
Trumpai – akcijų opcionas arba kitaip – pasirinkimo sandoris yra finansinė priemonė, suteikianti asmeniui teisę (bet ne įsipareigojimą) per tam tikrą numatytą laiką ar konkrečiu metu įsigyti apibrėžtą kiekį bendrovės akcijų už iš anksto nustatytą kainą. Taigi akcijų opcionai darbuotojui daugiausiai naudos gali atnešti tuo atveju, kai įmonės vertė bėgant laikui auga. Tokia perspektyva labiau suinteresuoti tampa ne tik bendrovės savininkai, bet ir opcionus turintys samdomi darbuotojai, kurie įgyja teisę pretenduoti į nebūtinai labai didelę, tačiau bet kokiu atveju apčiuopiamą, dalį jį samdančios įmonės.
Kita priežastis, kodėl opcionai gali paskatinti juos turinčius darbuotojus prisirišti prie įmonės ilgesniam laikui, yra tokio sandorio galiojimo trukmė. Paprastai realiai įgyti numatytas akcijas į jas pretenduojantis asmuo gali tik po keleto metų nuo pasirinkimo sandorio sudarymo. Dažniausiai praktikoje taikomas trejų metų terminas. Tokį laikotarpį rekomenduoja ir teisininkai.
Lietuvoje mokestine prasme jau keletą metų gerinamos sąlygos darbuotojams, kuriems suteikiami opcionai. 2017 m. buvo priimtas palankus reguliavimas ir socialinio draudimo įmokos nebeskaičiuojamos nuo akcijų, gaunamų pagal pasirinkimo sandorius, jei opcioną darbuotojas išlaiko trejus metus. Kiti palankūs pakeitimai įsigalioja sandoriams, kurie bus sudaryti nuo 2020 m. vasario 1 d. Naujoji tvarka analogiška: jei darbuotojas išlaiko opcioną trejus ar daugiau metų, gyventojų pajamų mokesčiu nėra apmokestinama nauda, gaunama realizavus sandorį.
Taigi, tam tikra prasme darbuotojas, pavyzdžiui, įmonės vadovas gauna trejus metus bendrovės vertei kaip galima labiau padidinti, o sėkmės atveju gali pelnytai atsiriekti sau priklausančią pyrago dalį.
Tiesa, gana ilgas laikotarpis, iki kol darbuotojas realiai pajunta opcionų naudą, gali ir mažinti šios priemonės patrauklumą – ypač jauniems specialistams, kurie nori savo darbo vaisus susirinkti nieko nelaukę. Be to, juk nėra jokių garantijų, kad įmonės akcijos po trejų metų nebus vertos mažiau, nei už jas įsipareigoja sumokėti opciono suteikta teise pasinaudojantis asmuo.
Panaudoti akcijų opcionus darbuotojų lojalumo didinimui ar naujų talentų pritraukimui norinčios įmonės visuomet turėtų atsižvelgti į geidžiamų specialistų poreikius, jų vertybes ir amžių. Skaičiuojama, kad iki 2025 metų į darbo rinką bus įsilieję jau daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) vadinamosios Z kartos atstovų. Praėjusio amžiaus pabaigoje ir šio pradžioje gimusiems jaunuoliams treji metai, praleisti vienoje įmonėje, dažnai atrodo kaip labai ilgas, o kartais netgi sunkiai įsivaizduojamas laiko tarpas, tad galimybė abstrakčioje ateities perspektyvoje įgyti savo darbovietės akcijų jaunosios kartos specialisto gali ir visai nevilioti.
Maža to, prognozuojama, kad darbuotojų polinkis prisirišti prie vienos įmonės ateityje tik mažės ir tai taps vienu iš pagrindinių iššūkių darbdaviams, kurie turės rasti būdų prisitaikyti prie didėjančios darbuotojų kaitos, migruojančių ir vienoje vietoje užsibūti nemėgstančių specialistų. Sąlygas didesniam darbuotojų mobilumui ir darbo santykių lankstumui numato ir jau dvejus metus galiojantis naujasis Darbo kodeksas. Taigi personalo specialistams įmonėse greitai gali tekti daug labiau paplušėti, stengiantis suburti ir išlaikyti efektyviai dirbančias darbuotojų komandas. Kurti visapusiškai patrauklaus darbdavio įvaizdį ir reputaciją tokioje situacijoje gali būti daug efektyviau nei suteikti darbuotojams vieną ar kitą papildomą motyvavimo priemonę.
Nepaisant to, akcijų opcionų, kaip darbuotojų lojalumą skatinančios priemonės, šiandien, o ir artimiausiu metu, toli gražu negalima nurašyti. Ši darbuotojų skatinimo priemonė gali būti ypač naudinga jaunoms perspektyvioms įmonėms, šiuo metu dar neturinčioms didelių finansinių resursų, kuriuos galėtų pasitelkti talentingiems specialistams pritraukti. Akcijų opcionai joms gali tapti puikia alternatyva piniginėms premijoms ar kitoms brangiai kainuojančioms darbuotojų motyvavimo priemonėms.
Opcionus gali suteikti tiek darbdavys, tiek ir kitas su darbdaviu susijęs asmuo. Teisės aktai suteikia įvairių galimybių, kurios gali būti panaudotos palankiausiu bendrovei, jos akcininkams ir darbuotojams būdu. Kita vertus, labai svarbu įvertinti mišrią opcionų sandorių prigimtį ir pasirinkti tinkamą formą – rašytinę ar notarinę, taip pat užsitikrinti, kad sutarties turinys atitinka teisės aktuose nustatytus minimalius reikalavimus.
Daugeliui specialistų yra labai svarbu žinoti ir jausti, dėl ko dirbama ir stengiamasi. Kai tai nėra tik mažai ką darbuotojui asmeniškai reiškiantys vadovų ar akcininkų iškelti tikslai, motyvacija ir dedamos pastangos yra daug didesnės. Turimi opcionai leidžia darbuotojui žinoti, kad dirbama dėl įmonės, kurios dalelė gali priklausyti ir jam pačiam, sėkmės. Todėl akcijų opcionų siūlymas svarbiausiems ir didžiausią vertę kuriantiems įmonės specialistams visuomet gali būti svarstomas kaip vienas iš būdų jų lojalumui ir motyvacijai didinti.
