„Kaip teigia Tamperės universiteto (Suomija) mokslininkai, idealios atostogos turėtų trukti nuo 7 iki 11 dienų, – sako CVMarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, – tačiau jei jums poilsiaujant skambinėja viršininkas ar kolegos iš darbo, ar jūs pats neiškenčiate ir keletą kartų per dieną tikrinate savo darbo paštą, kažin ar atostogos atlieka savo pagrindinę funkciją – atstatyti jėgas ir sveikatą.
Medikai teigia, jog tinkamai praleistos atostogos gali iki 30 proc. sumažinti vyrų infarkto tikimybę. Rimtai į trukdžius gerai pailsėti žiūri ir stambios Vakarų kompanijos. Štai Vokietijos automobilių gamintojas „Daimler“ jau nuo 2014 m. šimtui tūkstančių savo darbuotojų suteikė galimybę atostogų metu negauti nė vieno laiško į tarnybinį paštą. Visos žinutės trinamos apie tai informuojant siuntėją ir pasiūlant jam kreiptis į kitą atsakingą asmenį.“
Visgi, kaip rodo „TripAdvisor“ tyrimas, kurio metu apklausta 16 tūkst. asmenų dešimtyje pasaulio valstybių, žmonės darbuojasi ir per atostogas. Europoje tokių darbštuolių yra apie 40 proc., o Amerikoje – net 77 proc. Naujausia 2018 m. „YouGov“ apklausa rodo, kad šeši iš dešimties dirbančių Jungtinėje Karalystėje atostogaudami tikrina tarnybinį paštą, nors net aštuoni iš dešimties norėtų visiškai atsijungti nuo darbų.
„Lietuviai nuo darbo reikalų atostogaudami taip pat nepabėga. Be to, dalis jų netgi teigia, kad darbo reikalai poilsio nė kiek negadina. Tokie faktai išryškėjo apklausus 1148 dirbančius Lietuvos įmonėse ir įstaigose. Domėjomės, ar jų atostogaujančių ieško bendradarbiai ir vadovai,“ – sako CVMarket.lt atstovė.
Per atostogas jokių skambučių, laiškų ar žinučių nesulaukia beveik 40 proc. dalyvavusių apklausoje. Pastebėtina, kad vadovai ir bendradarbiai dažniau trukdo tuos darbuotojus, kurie turi aukštąjį išsilavinimą. Kiek netikėta, kad kolegos iš darbo mažiau pasigenda trisdešimtmečių ir jaunesnių.
Ieškomi, bet nesurandami
Kad per atostogas yra ieškomi bendradarbių ar viršininko, bet tik išimtiniais atvejais, pareiškė 15,2 proc. apklausos dalyvių. Bent kartą per atostogas darbo reikalus sprendžia 4,8 proc. dirbančių, keletą kartų – 8,4 proc. O 6,2 proc. pasiskundė, kad oficialiai atostogauja, bet realiai – dirba. Dar 7,3 proc. pareiškė, kad išvis neina atostogų. Logiška manyti, kad tarp pastarųjų dviejų respondentų grupių nemažai nuosavo verslo savininkų, ypač tokių, kurių įmonė skaičiuoja pirmuosius gyvavimo metus ar kurioms vasara – pats darbų įkarštis.
Tarp apklausos dalyvių buvo ir tokių, kurie skambučių ar žinučių iš darbo nelaikė trukdymu. Taip galvoja 16,2 proc. dirbančių Lietuvos įmonėse. Daugiau jų ir tarp tų, kam per 30 metų. Beje, tokio požiūrio šalininkai įsitikinę, kad darbo reikalų tvarkymas atostogų metu poilsio negadina. Dažnas netgi stresuoja savaitę ar daugiau negaudamas informacijos apie įmonės reikalus.
Užtat 2,4 proc. yra tiek persisotinę darbo rūpesčių, jog imasi veiksmų, kad niekas iš darbo jų negalėtų pasiekti – atsijungia ne perkeltine, o tiesiogine prasme – išjungia ar palieka namie tarnybinį telefoną, vyksta atostogauti, kur nėra mobilaus ryšio. Pastebėtina, kad taip ryžtingai kovojančių su atostogų trukdymu daugiau tarp vyrų nei tarp moterų. Tiesiogine prasme atsijungiančių nuo darbinių reikalų beveik vienodai tiek tarp jaunesnių nei trisdešimties, tiek tarp vyresnių darbuotojų.
