Tokia galimybė neabejotinai suteikia daug privalumų tiek darbuotojams, tiek juos samdančioms organizacijoms. Visgi naujausi tyrimai rodo, kad nuotoliniu būdu dirbančių asmenų darbo rezultatai prastėja, jie tampa mažiau lojalūs savo darbdaviui. Tokios tendencijos kelia didelius iššūkius žmonių išteklių specialistams, kuriems tenka rimta užduotis atrasti naujų būdų, padedančių didinti nuotolinių darbuotojų motyvaciją ir įsitraukimą.
Organizacijai nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai padeda sutaupyti. Darbdaviui nereikia įrengti fizinės darbo vietos. Dar 2009 m. 40 proc. visų IBM darbuotojų 173 šalyse tokios neturėjo. Dėl šios priežasties kompanija sutaupė apie 2 mlrd. JAV dolerių. Remiantis 2017 m. Gallup atlikto tyrimo duomenimis, dirbantys nuotoliniu būdu gali būti 20-25 proc. produktyvesni už biuruose dirbančius savo kolegas.
Didžiausiais nuotolinio darbo privalumais darbuotojui yra įvardijama laisvė, komfortas, lankstumas ir tuo pačiu galimybė lengviau derinti darbą bei laisvalaikį. Asmuo pats laisvai gali rinktis darbo laiką ir vietą. Tai ypač patrauklu turintiems mažamečius vaikus, kuriuos reikia vežioti į būrelius ar būti namuose jiems sergant, prižiūrintiems neįgalius artimuosius ar slaugant ligonius. Tačiau su kokiais iššūkiais susiduriama nuotolinio darbo atveju?
Tamsioji nuotolinio darbo pusė
Nepaisant visų privalumų, vis dažniau galima rasti informacijos, kad kai kurios kompanijos, pvz., „Yahoo“ ar IBM, kuo toliau tuo dažniau atsisako nuotoliniu būdu dirbančių komandos narių. Kodėl? Tokį sprendimą dažniausiai lemia kelios priežastys.
Darbdaviai pastebi, kad nuotoliniu būdu užduotis antliekantys darbuotojai ir jų komandos, nėra tokie produktyvūs, kaip dirbantieji biure. Esą suprastėjo ir nuotoliniu būdu dirbančių asmenų darbo rezultatai, jie yra mažiau įsitraukę ir mažiau lojalūs.
Vadovams trūksta kompetencijų, padedančių valdyti ir stebėti nuotoliniu būdu dirbančius darbuotojus. Tradiciniai žmonių išteklių valdymo metodai jiems nebetinka, taigi vadovauti fiziškai matomiems darbuotojams yra paprasčiau.
Kai kurie vadovai jaučia poreikį kontroliuoti ir nepasitiki savo darbuotojais, todėl atsiranda diskomfortas vadovaujant nuotoliniu būdu dirbantiems pavaldiniams.
Nuotolinis darbas nereiškia, kad žmogus dirba, kiek nori, svarbu, kad laiku atliktų užduotį. Kai išnyksta geras darbo ir asmeninio gyvenimo balansas, kyla darbo ir šeimos konfliktas, nes darbas tampa asmeninio gyvenimo, šeimos kasdienybės dalimi. Todėl atsiranda noras sugrįžti į „normalų“ darbą.
Naujausi tyrimai rodo, kad nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai jaučiasi atitrūkę, izoliuoti ir vieniši. Dėl šios priežasties jie vis dažniau palieka darbovietes.
Ką daryti?
Natūralu, kad nuotolinis darbas realybėje sukuria daugiau iššūkių nei buvo manyta anksčiau. Todėl ir organizacijoms, ir žmonių išteklių specialistams tenka rimta užduotis tokius darbuotojus motyvuoti, įtraukti, didinti jų pasitekinimą darbu ir karjera, siekiant gerų rezultatų.
Labai svarbu, kad darbdaviai, samdydami specialistą, dirbantį nuotoliniu būdu, aprūpintų jį visa reikalinga įranga, programomis (nepamirštant mokymų, kaip jomis naudotis), leidžiančiomis sklandžiai dirbti nepriklausomai nuo vietos. Tokiu būdu darbuotojas jausis dirbantis ne ką mažiau produktyviai nei jo kolegos biure.
Taip pat reikia įvertinti ir darbuotojo galimybes bei požiūrį į darbą laisvoje aplinkoje. Todėl, pastebėjus prastėjančius rezultatus, galima tam tikram laiko tarpui darbuotoją sugrąžinti į biurą, išsiaiškinti to priežastis, problemas ir suteikti atitinkamas konsultacijas.
Naudinga palikti galimybę dirbti ir nuotoliniu būdu, ir biure. Tam, kad esant poreikiui, darbuotojas galėtų atitrūkti nuo namų, labiau įsitraukti, padidinti motyvaciją ir sumažinti atsirandantį vienatvės jausmą.
Galiausiai, dirbant namuose, kaip ir biure, privaloma dirbti nustatytą laiką, todėl reiktų sudaryti darbo grafiką, kurį turėtų patvirtinti vadovas, kad visiems būtų aišku, kada žmogus dirba, o kada ne. Atsižvelgiant į darbuotojo poreikį, darbo laikas gali būti nuo ankstyvo ryto arba nuo pietų iki vėlyvo vakaro, ar išskaidytas į atskirus laiko tarpus. Šio grafiko griežtai laikytis privalo ir darbuotojas, tada grėsmė sugriauti darbo ir asmeninio gyvenimo balansą ženkliai sumažėja.
