„Organizacija auga ir tobulėja, nes nuolat skatiname savo darbuotojus atvirai dalytis sumanymais, skleisti idėjas, įgyvendinti įvairias iniciatyvas. Sveikatingumo projektas „ŽingsniuOK“ kaip tik ir buvo viena iš tokių darbuotojų iniciatyvų – visus organizacijos narius skatino kuo daugiau žingsniuoti. Pasivaikščiojimai per pietų pertraukėles, pėsčiųjų žygiai ar kelionė pėsčiomis iš namų į darbą – paprastas būdas judėti, tačiau, kaip ir kitose srityse, nuosekli, kasdienė praktika ilgainiui lemia puikius rezultatus“, – sako Virginija Mikutaitė, „Lietuvos draudimo“ Personalo departamento direktorė.

Projekto iniciatoriai išsikėlė paprastus tikslus: suburti dalyvius, kurie per dieną nueitų 10 tūkst. žingsnių ir daugiau, paskleisti organizacijoje motyvaciją aktyviau judėti ir sveikiau gyventi, didinti darbuotojų įsitraukimą, geriau pažinti vieniems kitus ir kartu aplankyti gražiausias Lietuvos vietas.
Lietuvos draudimas“ kartu su profesionaliais sportininkais darbuotojams didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir surengė 10 motyvacinių paskaitų.

Darbuotojai bet kuriuo metu taip pat galėjo peržiūrėti septynias vaizdo paskaitas, sužinoti, kaip taisyklingai žingsniuoti, sveikai maitintis, mankštintis namuose ir darbo vietoje. Teorija iš karto buvo išbandoma praktiškai – 2017 metais įvyko 10 žygių Lietuvos miestuose su Lietuvos profesionaliu šiaurietiško ėjimo treneriu. 2018 metais žygiais paminėtas ir Lietuvos šimtmetis – darbuotojai ėjo istorinėmis trasomis. Maršrutai driekėsi Lietuvoje ir Liepojoje.

Vidutiniškai žygiuose po Lietuvą sudalyvaudavo 50–100 darbuotojų, o masiniuose žygiuose Klaipėdos pajūriu ar Liepojoje – iki 200. Darbuotojai įtraukdavo dalyvauti ir savo šeimos narius.
„Lietuvos draudimo“ sveikatingumo projektas truko dvejus metus, į jį įsitraukė 40 procentų bendrovės darbuotojų. Darbuotojai pripažino, kad įtakos turėjo geri skyrių vadovų pavyzdžiai. Vadovai pirmieji įsitraukė į savotiškas varžybas, ragino prisijungti kolegas, dalyvauti žygiuose.
Darbuotojai varžėsi individualiai, tačiau pirmus projekto mėnesius, siekiant didesnio įsitraukimo, vyko varžybos tarp skyrių. Tai paskatino daugiau žmonių įsitraukti į projektą ir susitelkti žingsniuoti drauge. Kiekvienas projekte dalyvaujantis darbuotojas per dieną vidutiniškai nueidavo nuo 10 iki 30 tūkst. žingsnių. Rekordą pasiekęs darbuotojas per mėnesį įveikė 750 tūkst. žingsnių.

Foto: Organizatorių nuotr.

Iš viso projekto dalyviai visi kartu per mėnesį nueidavo apie 5 mln. žingsnių. Aktyviausi dalyviai per mėnesį sugebėdavo nueiti 300 kilometrų ir daugiau. Trys darbuotojai nuėjo pėsčiomis nuo Biržų iki Panevėžio – įveikė 57 kilometrų atstumą ir suskaičiavo 77 tūkst. žingsnių.

Projektui pasibaigus 30 proc. bendrovės darbuotojų pažymėjo, kad ši programa paskatino juos daugiau judėti.

„Lietuvos draudimo“ sveikatinimo iniciatyvos leido nuo 2016 iki 2018 metų sumažinti darbuotojų sergamų dienų vidurkį beveik 1 diena, t. y. darbuotojai pradėjo sirgti vidutiniškai viena diena per metus mažiau, lyginant 2016 su 2018 metais. Tendencija akivaizdi – po 0,5 dienos vidutiniškai per metus mažėja „Lietuvos draudimo“ darbuotojų sergamumas ir siejame tai su sveikatinimo iniciatyvomis.

Projekto dalyviai aktyviai bendravo, dalijosi patirtimi ir rezultatais uždaroje „Facebook“ grupėje. Ši grupė išlieka aktyvi iki šiol, nes dalis darbuotojų tęsia praktiką, atranda naujų maršrutų, skaičiuoja žingsnius, kviečia jungtis į pėsčiųjų žygius ir taip toliau.

Iniciatyva įkvėpė ir komunikacijos partnerius

Ši „Lietuvos draudimo“ iniciatyva turėjo įtakos ir kitų šalies įmonių panašių iššūkių užuomazgoms. „Lietuvos draudimo“ komunikacijos partneriai „Fabula Hill+Knowlton Strategies“ neseniai užbaigė įmonėje taip pat vykusį žingsniavimo iššūkį „Steps Challenge“ ir jau galvoja apie antrąjį.

Septynios darbuotojų komandos ryžosi tris mėnesius dalyvauti iššūkyje ir varžytis su kolegomis vardan komandinio ir asmeninio žygeivio titulo. Naudodamiesi mobiliąja programėle „Social Steps“, darbuotojai galėjo stebėti ne tik savo, bet ir kolegų dienos ir savaitės pasiekimus, kas paskatino dar didesnę konkurenciją ir norą vis dažniau automobilį palikti namuose.

Žingsniamatis
Foto: Shutterstock

„Nors stengėmės darbuotojus motyvuoti asmeniniais ir komandiniais prizais, didžiausias iššūkio laimėjimas – bendromis jėgomis įveikti 25 milijonai žingsnių. Galiu drąsiai teigti, kad išjudinome net mažiausiai vaikštančius kolegas, o konkurencija, ypač pirmąsias iššūkio savaites, priminė gerą komediją. Įsitikinome, kad šioje agentūroje dirbančių žmonių vaizduotei, kokiu būdu greičiau rinkti žingsnius, ribų tikrai nėra. Visgi kolegos buvo sąžiningi vieni prieš kitus ir savomis jėgomis kiekvienas vidutiniškai sukorė daugiau nei 700 tūkst. žingsnių“, – įspūdžiais dalijosi „Fabula Hill+Knowlton Strategies“ vykdomoji direktorė Raminta Rimkienė.

Dar vienas žingsniavimo varžytuvių pavyzdys

Smagios kitų įmonių žingsnių iššūkių iniciatyvos įkvėpė panašios imtis ir automobilių eksploatacinius skysčius gaminančią chemijos įmonę „Lesta“. „Kadangi kolektyve dirba ne viena azartiška asmenybė, ilgai neužtrukome atsisiųsti programėle „Social steps“, kuri skaičiuotų visų žingsnius, ir susitarti likusių sąlygų. Tad nusprendėme, jog nuo pirmadienio startuoja iššūkis, kuris truks lygiai tris mėnesius. Iššūkį pradėjome vasario 11 d. ir baigėme gegužės 12-ąją“, – pasakoja „Lesta“ marketingo vadybininkė Erikia Piečiukaitienė.

Pasak E. Piečiukaitienės, viso iššūkio metu netrūko veiksmo ir intrigų: skaičiavimų, kas kur ir kiek nuėjo, ar įmanomi tokie rezultatai, savų rezultatų didinimas, pasitelkiant paskutines turimas jėgas. Tam, kad įsitrauktų kuo daugiau įmonės darbuotojų, nuo antrosios iššūkio savaitės bendradarbiai buvo suskirstyti nedidelėmis komandomis. Kolegos vieni kitus ragino išeiti pasivaikščioti, pietų pertraukas kartais leisdavome žingsniuodami.

Per tris iššūkio mėnesius 12-os žmonių kolektyvas nuėjo daugiau nei 13,6 mln. žingsnių, o kiekvienas vidutiniškai po kiek daugiau nei milijoną žingsnių!

„Žingsnių iššūkis leido per gana trumpą laiko tarpą kiekvienam atskleisti savo charakterį. Pamatėme, kiek įmonėje dirba motyvuotų ir konkuruoti mėgstančių žmonių. Žmonių, kuriems svarbu dalyvauti ir pasiekti aukštų rezultatų, kadangi apie piniginius prizus sužinojome tik įpusėjus iššūkiui, kai konkurencija buvo jau gerokai įsisiūbavusi. Pirmieji trys asmeninės įskaitos dalyviai bei komanda nugalėtoja gavo piniginius priedus, kuriuos galėjo išleisti su aktyviu laisvalaikiu susijusioms reikmėms. Taip pat visi dalyviai gavo metalines gertuves, kurios, tikimės, padės išsiugdyti naujus įpročius: gerti daugiau vandens bei atsisakyti plastikinių vandens buteliukų“, – teigia E. Piečiukaitienė.