Susidūrusi su didmiesčio iššūkiais Vaida rado darbą nedideliame miestelyje: tai buvo geriausias mano sprendimas

Retas kuris jaunas žmogus, išvykęs studijuoti ar tobulintis į didžiuosius Lietuvos miestus, grįžta į mažesnį miestelį, iš kurio yra kilęs, dirbti ir kurti savo gyvenimo. Didmiestis vis dar daugeliui siejasi su didesniu atlygiu ir platesnėmis profesinėmis galimybėmis, nei jos yra miesteliuose. Tačiau jau tryliktus metus Šakiuose gyvenanti ir marketingo vadybininke dirbanti Vaida Blekaitytė džiaugiasi, kad įsitvirtino šiam mieste, kur rado ir profesinį kelią, ir šeimyninę laimę.

Atsigręžti į gimtąjį kraštą privertė sunkmetis

Jau daugiau nei dešimtmetį Šakiuose gyvenanti ir dirbanti V. Blekaitytė pranešime žinisaklaidai atvirauja, kad grįžti į savo kraštą iškart po studijų neketino. Tačiau Kaune, po baigtų marketingo ir tarptautinės komercijos magistro studijų Vytauto Didžiojo Universitete, rasti darbą jaunai, be patirties merginai buvo labai sudėtinga.

„Ekonominės krizės metais, 2009 m., be profesinės patirties įsidarbinti pagal specialybę didmiestyje buvo beveik neįmanoma, tad nesinorėjo pradėti dirbti nekvalifikuoto darbo tik įgijus aukštojo mokslo diplomą. Teko priimti sprendimą savo laimę išbandyti Šakiuose“, – pasakoja V. Blekaitytė.

Grįžusi į mažesnį miestelį, priešingai nei didmiestyje, jauna mergina be darbo ilgai neliko. Pažįstami pasiūlė kreiptis į vietinį visoje Lietuvoje veikiantį, mažmeninės prekybos tinklą „Gulbelė“. Čia jai buvo pasiūlyta užimti naujai sukurtą marketingo vadybininkės poziciją.

„Regionuose ar nedideliuose miesteliuose yra tikrai sunkiau susirasti darbą. Darbdavių ar darbo vietų pasiūlymų skaičius yra ribotesnis, lyginant su miestais. Tačiau regionuose vyrauja smulkusis verslas, susikūręs darbo vietą sau, ir dirbantis visoje Lietuvoje. Manau, tik nedidelė dalis jaunų žmonių atvyksta arba sugrįžta gyventi į regionus. Sugrįžta tie, kurie turi aiškų tikslą ar planą, kokia veikla užsiims“, – sako marketingo vadybininkė ir priduria, kad dabar daugelis turi galimybę dirbti nuotoliu, kas taip pat palengvina apsisprendimą.

Gyventi ir kurti šeimą paprasčiau regione

Gyvenimas didmiestyje ar nedideliame mieste turi ir savų pliusų, ir savų minusų. Pagrindinis gyvenimo didmiestyje pliusas, kad čia yra didesnės karjeros ir uždarbio galimybės. Tačiau, pasak V. Blekaitytės, ne visiems yra priimtinas gyvenimas „dėžutėje“.

„Ne visi nori gyventi vieno ar dviejų kambarių butuose, todėl galimybė turėti nuosavą namą, savo kiemą, kur nereikia taikytis su už sienos triukšmaujančiais kaimynais, vilioja keltis į mažesnį miestelį. Be to, nuosavo namo ar buto įsigijimo ar nuomos kainos regionuose yra tikrai žemesnės nei didmiesčiuose“, – pažymi moteris.

Ne paslaptis, kad regionuose atlyginimų dydis yra mažesnis nei didmiesčiuose. Tačiau, pasak V. Blekaitytės, lietuviai turi savybę išgyventi iš tiek, kiek turi, o taip pat neretai ir rasti papildomų pajamų, nepriklausomai nuo to, kur gyvena.

„Manau, mes jau esame įpratę planuoti savo išlaidas, įvertinus turimas pajamas. Ir čia labiau priklauso nuo žmogaus, kokio gyvenimo jis siekia. Jei jis nori turėti daugiau, žinoma, kad teks aukoti vienus dalykus kitų sąskaita. Pavyzdžiui, jei nori gyventi gražesniuose namuose, tenka atsisakyti kelionių po užsienio šalis. Ir atvirkščiai, – jei labai nori keliauti, tada neinvestuoja į savo buitį“, – sako moteris.

Tačiau ryškus mažesnio miestelio privalumas, kurį įvardija marketingo vadybininkė, – saugesnė aplinka kurti šeimą, auginti vaikus.

„Vaikus auginti nedideliuose miesteliuose yra tikrai saugiau, nes yra mažiau galimybių susidurti su žalinga aplinka. Nors iš vienos pusės didmiestyje atrodo, jog yra didesnės galimybės vaikų saviraiškai ugdyti, daug daugiau veiklų ar užsiėmimų. Tačiau iš kitos pusės ir nedideliuose miestuose galima atrasti pakankamai veiklų. Tereikia turėti noro ir domėtis tuo, kas vyksta savame krašte“ – tikina V. Blekaitytė.

Didmiestyje daugiau pagundų

Vertinant kainas ir gaunamas pajamas – jos nedideliame miestelyje ir didmiestyje – kai kuriais atžvilgiais skiriasi. Pavyzdžiui, maisto produktų ir statybinių prekių kainos visoje Lietuvoje yra vienodos, taip pat aukštą kvalifikaciją turintis paslaugų specialistas išlaiko aukštesnius savo paslaugų įkainius regionuose. Tačiau, pasak V. Blekaitytės, nors didmiestyje gauti solidesnį darbo užmokestį yra daugiau galimybių, tačiau atitinkamai yra daugiau ir pagundų.

„Kalbant apie pramogas didmiesčiuose, jų kiekis yra kur kas didesnis nei mažesniame miestelyje, tad ir pagundų išleisti dalį savo atlygio yra daugiau. Visgi, tai nereiškia, kad mažesniuose miesteliuose gyvenantys žmonės neskiria laiko pramogoms. Jie taip pat lankosi kino teatruose ar kitaip pramogauja, kultūringai leidžia laiką“, – teigia daug laiko nedideliame miestelyje gyvenanti moteris.

Moteris laužo mitą, kad regione auginant savo reikmėms daržoves, vaisius ar uogas, galima sutaupyti: „Žmonės šiandien yra labiau praktiški ir įsivertina, kas jiems atsiperka. Tad ir augindami savo produktus jie skaičiuoja, ar skiramos lėšos ir laikas tikrai vertas to derliaus. Tačiau neabejotinai visiems svarbu tai, kad viskas užauginta be chemikalų.“

Savo laimę susikurti galima bet kur

Visuomenėje vis dar nustembama, kai jaunas ir perspektyvus žmogus atsigręžia į galimybę gyventi ar dirbti mažame miestelyje. Tačiau laimę Šakiuose atradusi V. Blekaitytė mano, kad žmogaus profesinės perspektyvos nepriklauso nuo gyvenamosios vietos. Tai priklauso nuo paties žmogaus.

„Manau, kad į priekį labiausiai stumia asmeninės savybės ir pastangos – būtent tai padeda siekti tikslų, tobulėti. Taip pat labai daug priklauso nuo to, kaip pats save nuteiki. Jei galvoji, kad negali, tai ir negali. Jei tiki savimi, kad pavyks, tai natūralu, kad anksčiau ar vėliau sėkmė aplankys. Visada tikėjau, kad jei teks grįžti į arčiau savo gimtinės, galimybė save realizuoti vis tiek atsiras“, – sako marketingo specialistė.

***

Šis straipsnis yra specialaus „Delfi Karjera“ projekto ciklo „Tai įdomu!“ dalis. Ciklas skirtas papasakoti skaitytojams apie įdomius žmones, jų karjeros pokyčius, įspūdinga veikla užsiimančias organizacijas. Jei jūs toks esate arba tokių pažįstate, susipažinkime. Rašykite man: [e-mail].