Kaip įsidarbinti neturint patirties? Karjeros konsultantė vardija, kas gali kompensuoti šios trūkumą

Nuo ko pradėti ir kaip tinkamai prisistatyti darbdaviui, kai neturi darbo patirties? – klausimas, dažnai kylantis jauniems specialistams, kurie tik žengia pirmuosius karjeros žingsnius. Tačiau ar tikrai nėra jokios darbo patirties, gal ji iš kitos srities, o galbūt patirties netrūksta, tik paties kandidato ji nėra suvokiama kaip darbo patirtis?

„Visų pirmą, svarbu suprasti – darbdaviai nesitiki, kad darbo rinkos naujokas viską žinos ir mokės kaip patyręs profesionalas. Pavyzdžiui, reklamos, telemarketingo, finansinių konsultacijų įmonės, kūrybinės agentūros gana aktyviai pritraukia talentingus studentus, šiuo keliu karjerą pradėjo ne vienas sėkmingas profesionalas. Dar daugiau: nepatyrusius kandidatus neretai sąmoningai renkasi įmonės, kurioms svarbu užauginti darbuotojus „pagal save“. Pasitaiko, kad patirties trūkumas darbdavio akimis yra net pliusas, nes pradedančiuosius lengviau išmokyti įmonei tinkamų darbo metodų, nei permokyti ne pačias geriausias praktikas įgijusius kitur“, – pranešime žiniasklaidai teigia HRIZER skilties Bendruomenė ekspertė, karjeros konsultantė ir koučingo specialistė Ariadna Žilevičienė.

Ką vertina darbdaviai, svarstydami pradedančiojo gyvenimo aprašymą? Jie atsižvelgia į atliktas praktikas, stažuotes, aktyvų dalyvavimą visuomeninėje veikloje, lyderio pozicijas neformalioje veikloje, kaip pvz., savanorystė, debatų klubai, sportas ir kita laisvalaikio veikla. Labai svarbu, kaip pats kandidatas mato ir pristato savo patirtį: vienas tiesiog pardavinėjo ledus vasarą Palangoje, o kitas tuo pačiu įgijo pardavimų, bendravimo, darbo su pinigais įgūdžių, tapo labiau organizuotas, lankstus, dėmesingas detalėms, planuojantis, atsakingas.

„Kalbant apie išsilavinimą – dėmesio gali sulaukti kandidatas, kurio kursinis ar bakalauro darbas buvo susijęs su įmonės veikla, jei sąmoningai buvo pasirinkti ir išklausyti kursai, atitinkantys darbo profilį. Jei kandidatas pasižymėjo aukštais įvertinimais (verta tai paminėti!), labai gerai moka užsienio kalbą ar keletą, studijavo užsienyje, tai irgi priduos svorio kandidato gyvenimo aprašymui“, – pastebi karjeros konsultantė.

Dar vienas svarbus dalykas – žinoti ir gebėti įvardinti bendrąsias kompetencijas, kurias galima įgyti ne vien darbe, bet ir studijuojant, savanoriaujant ar dalyvaujant laisvalaikio veiklose. Tai įgūdžiai ir gebėjimai, leidžiantys išmokti kitų kompetencijų, pasiekti sėkmės gyvenime ir darbe. Tokie įgūdžiai galėtų apimti, pvz., savarankišką mokymąsi, loginį mąstymą, lankstumą, iniciatyvumą ir atsakomybę. Tačiau nepakanka per darbo pokalbį tiesiog išvardinti visus žinomus populiariuosius įgūdžius, – svarbu gebėti juos pristatyti ir iliustruoti pavyzdžiais iš realaus gyvenimo, kurie paaiškins, kur ir kaip kandidatas šiuos įgūdžius įgijo.

Ne mažiau svarbu nei kietieji ar minkštieji įgūdžiai, įgytas išsilavinimas ar patirtis, yra tai, kaip yra ieškoma darbo, kaip elgiamasi darbo pokalbio metu.

Apgalvotas, tvarkingas gyvenimo aprašymas, tikslingas pasiruošimas darbo pokalbiui, planinga darbo paieška, kontaktų mezgimas, atsakingas ir mandagus bendravimas, drąsa bandyti naujas sritis – tai yra sėkmingo įsidarbinimo dedamosios.

„Hire for attitude, not skills“ – darbuotojai samdomi už tinkamą požiūrį į darbą, nes įgūdžių mokomės visą gyvenimą. Tai galėtų įkvėpti vilties ir motyvacijos visiems, ieškantiems darbo neturint patirties. Motyvacija, nuoširdus susidomėjimas įmonės veikla ir planais, suvokimas, kad einama dirbti ir kurti vertę, proaktyvus elgesys – šie dalykai gali kompensuoti patirties trūkumą“, – akcentuoja koučingo specialistė Ariadna Žilevičienė.

***

Šis straipsnis yra specialaus „Delfi Karjera“ projekto ciklo „HR žvilgsnis“ dalis. Ankstesnį ciklo tekstą rasite ČIA. Ciklas skirtas perteikti personalo vadovų, žmogiškųjų išteklių specialistų įžvalgas dėl gerovės darbuotojams sukūrimo ir patarimus, kurie gali praversti ieškant darbo ar keliant kvalifikaciją.