– Pirmą kartą vadovauti komandai pradėjote vos 19-os metų, kaip pavyko tai pasiekti?
– Žvilgsnis į praeitį priverčia nusišypsoti dėl daugelio priežasčių. Visų pirma, dėl drąsos pretenduoti į vadovaujančią poziciją būnant tokio jauno amžiaus ir visiškai be patirties. Antra, dėl žmonių, kurie neišsigando ir patikėjo didesnės nei 20-ies žmonių komandos vadovavimą man, vedinam vien ambicijų, pasitikėjimo savimi ir techninių žinių.
Nuo pat mažų dienų mėgau technologijas, todėl pirmas darbas techninėje pozicijoje buvo natūralus žingsnis. Įsidarbinau tuo metu vienoje pažangiausių technologijų įmonių – „IBM“ padalinyje Airijoje. Jausmas buvo nerealus ir iškart supratau, kad noriu čia pasiekti daugiau.
Viską dariau su dviguba energija ir nuolat rodžiau iniciatyvą. Kai tau 19-a, tavo pagrindinis privalumas tikrai nėra patirtis ar žinios, todėl puikiai suvokiau, kad turiu viską pasiekti pastangomis.
Situacija komandoje susiklostė taip, kad vadovui išėjus kažkam tiesiog reikėjo perimti darbus ir keliauti į svarbią komandiruotę. Pakėliau ranką ir išvažiavau į pirmą savo gyvenime verslo kelionę kaip techninės komandos vadovas.
– Kaip manote, koks buvo sėkmingo karjeros starto receptas?
– Žvelgdamas atgal manau, kad tai buvo palankių įvykių kombinacija ir per didelis pasitikėjimas savimi. Tai gali skambėti keistai, bet tai, jog niekada nebijojau naujų iššūkių, bandžiau, klydau ir nebijojau prašyti bei priimti kritikos, padėjo augti kur kas greičiau. Visada stengiausi būti geras klausytojas ir suprasti žmonių, su kuriais dirbu, poreikius bei požiūrį.
– Su kokiais didžiausiais iššūkiais susidūrėte būdamas jaunu vadovu? Ko iš to išmokote?
– Susidūriau su begale iššūkių ir padariau visas įmanomas klaidas, kurias jaunas profesionalas gali padaryti. Paprasčiausios gyvenimiškos patirties trūkumas persipynė su siekiu užsitikrinti kur kas vyresnių kolegų pagarbą ir pasitikėjimą.
Kai pradėjau eiti šiuo keliu, visi kolegos buvo bent 10 metų vyresni – tai buvo iššūkis ir kartu labai naudinga patirtis. Viena skaudžiausių pastabų, kurią esu gavęs karjeros pradžioje, buvo tai, jog esu per jaunas ir vien dėl to negaliu imtis vienos ar kitos atsakomybės. Tuomet supratau, kad vienintelis kelias užsitarnauti pasitikėjimą – dirbti ne tik dvigubai daugiau, bet ir dvigubai geriau. Šiandien niekada nenuvertinu profesionalo dėl jo amžiaus – esu sutikęs 25-erių sulaukusių specialistų, kurie labiau profesionaliai subrendę nei 20-čia metų vyresni jų kolegos. Smagu matyti, kad po truputį visuomenėje šis požiūris nyksta.
Karjeros pradžioje didelis iššūkis buvo sudėtingos organizacijos struktūros pažinimas ir suvokimas – tuo metu bendrovė buvo didžiausia technologijų kompanija pasaulyje. Ši patirtis formavo gebėjimus naviguoti kompleksinėje didelių įmonių struktūroje, taip pat jaustis komfortiškai dideliame neapibrėžtume, nepametant fokuso į rezultatą.
– Kokias karjeros pamokas galėtumėte išskirti kaip svarbiausias?
– Manau, kad kiekvienas turime išmokti savas pamokas, bet asmeniškai man komunikacija yra viena svarbiausių lyderio savybių. Gebėjimas aiškiai, efektyviai ir empatiškai bendrauti yra būtinas, kuriant pasitikėjimą ir siekiant profesinės sėkmės. Neapsimesti, kad žinai viską, galėjimas visiškai atvirai pasakyti, jei dvejoji, – tai supratau tik išmokęs daug sudėtingų pamokų.
– Kiek ir kodėl svarbus yra šeimos palaikymas kylant karjeros laiptais?
– Šeima yra mano motyvacijos šaltinis. Asmeninė vadovo darbo patirtis, su ja į gyvenimą atkeliavęs spaudimas ir su tuo susiję reikalavimai man įrodė, kad stiprus palaikymas namie yra kritiškai svarbus, siekiant ilgalaikės profesinės sėkmės.
Tikiu, kad norint jaustis gerai kasdieniame gyvenime, reikia rasti balansą kiekvienoje iš veiklų. Jei žmogus jaučiasi gerai dirbdamas 12 valandų per parą, nes turi būdų atstatyti energiją ir produktyvumą, nematau tame nieko blogo.
Pats turėjau dukart susidurti su profesiniu perdegimu, kad suprasčiau, jog siekdamas produktyvumo ir efektyvumo darbe privalau skirti laiko veikloms ir už darbo ribų – leisti laiką su šeima, skirti laiko sau, hobiams. Man tai veikia, stengiuosi šiuo pavyzdžiu įkvėpti ir savo komandą parodant, kad gyvenimas egzistuoja ir už biuro sienų.
– 2022 m. buvote pripažintas kaip geriausias kompetencijų centrų vadovas Centrinėje ir Rytų Europoje. Kokią atsakomybę atneša tokie įvertinimai?
– Žinoma, kad pripažinimas smagu, tačiau, individualius apdovanojimus priimu ir suvokiu tik kaip komandinio darbo rezultatą – esu geras tik tiek, kiek gera yra mano komanda.
– Kokį patarimą galėtumėte duoti naujiems vadovams?
– Beveik 20-ies metų vadovaujančio darbo patirtis skirtingose įmonėse ir valstybėse man įrodė, kad universalaus sėkmės recepto nėra ir nebus. Svarbu visada mokytis, tobulėti ir kurti tokią aplinką, kurioje kiti įžvelgtų vertę būti ir norą dirbti kartu.
Vadovaudamas žmonėms supratau skirtingų požiūrių bei patirčių pažinimo svarbą. Nė vienas žmogus neturi visų atsakymų, o gebėjimas priimti kritiką, naujas idėjas ir iššūkius skatina naujoves ir augimą, kurie praturtina kiekvieną.
Nors per karjerą padariau daugybę neišvengiamų klaidų, man be galo pasisekė, kad mane supę žmonės – lyderiai, mentoriai, vadovai – kūrė aplinką, kurioje klaidos buvo suvokiamos kaip įprasta proceso dalis. Svarbu, kokias pamokas šios klaidos atneša ateičiai. Tai vienas svarbiausių profesinių principų man.
***
Šis straipsnis yra specialaus „Delfi Karjera“ projekto ciklo „Interviu su vadovu“ dalis. Ciklas skirtas skaitytoją supažindinti su įvairių įmonių lyderiais, atskleisti juos kaip asmenybes. Ankstesnį ciklo straipsnį galite perskaityti ČIA.
