Norėjo kitokių rezultatų
Dar prieš pradėdama IT mokslus, ji savanoriavo vaikų namuose, o mokydamasi testavimo subtilybių prisidėjo prie „Women Go Tech“ palaikomos iniciatyvos moksleiviams – ėjo į skirtingas Vilniaus miesto mokyklas ir ten drąsino moksleivius nebijoti rinktis savo kelią, klysti, dvejoti, kol galiausiai ir pati pasiryžo pradėti naują karjeros etapą testavimo srityje.
Kelerius metus dirbusi viešosios politikos analitike, mergina priėmė sprendimą keisti profesinę sritį ir savęs ieškoti būtent technologijų sektoriuje.
„IT sritimi pradėjau aktyviai domėtis 2019 metų pavasarį, kai dar buvau motinystės atostogose. Iki tol dirbau viešosios politikos analitike. Darbas buvo įdomus – turėjau galimybę prisidėti prie tyrimų, analizių ir vertinimų. Mano domėjimosi sritys apėmė inovacijas mokyklose, žmonių socialinę įtrauktį į švietimo sistemą ir priemones, skatinančias tvarų užimtumą darbo rinkoje. Nepaisant įdomių temų darbe manęs nedžiugino tai, jog pagrindinis rezultatas, kurį galėjau „pačiupinėti“, buvo vertinimų ir analizių ataskaitos. Norėjosi labiau apčiuopiamų rezultatų, kuriuos galėčiau pamatyti trumpesniu laikotarpiu ir aiškiai žinočiau, kokią pridėtinę vertę tai sukuria“, – patirtimi dalijosi G. Mackonytė.
Politikos studijoms ir darbui atidavė 11 metų
„Kai baigiau bakalauro programą TSPMI, pradėjau dirbti politikos analitike, vėliau išvykau studijuoti socialinės politikos analizę Belgijoje ir Liuksemburge. Magistro studijos buvo įtemptos, nes programa truko vos vienerius metus, taigi per tokį trumpą laiką teko daug visko išmokti. Po studijų sekė stažuočių laikotarpis Briuselyje. Stažavausi Europos Komisijoje, Tarptautinėje Migracijos Organizacijoje prie Jungtinių Tautų, europiniame NVO tinkle „Eurochild“.
Taip pat turėjau galimybę pabandyti studijuoti doktorantūros studijose tame pačiame Belgijos universitete, tačiau sugrįžau į Lietuvą ir toliau tęsiau darbus politikos analitikos srityje, ir tai truko apie trejus metus. Man pradėjo suktis mintys galvoje, kad norėčiau pakeisti savo profilį ir išbandyti jėgas kitame sektoriuje. Bene labiausiai gąsdino mintis, kad staiga „nubrauksiu“ visą savo patirtį, kurią nuosekliai kaupiau apie 11 metų studijose, stažuotėse ir darbe. Atrodė, tarsi būčiau ėjusi vienu keliu, po truputį kopusi į kalno viršūnę ir staiga priėjusi pusiaukelę, čiuožčiau atgal į pakalnę. Tačiau pavyko sukontroliuoti šias mintis ir suvokti, kad savo sukauptos patirties aš tikrai nenubraukiu! O pasistengsiu pasiimti iš šios patirties visa tai, ką geriausiai moku ir kas man labiausiai patinka, ir tą patirtį pritaikysiu savo naujoje profesijoje. Per tuos metus teko itin intensyviai mokytis naujus dalykus ir man tai visai gerai sekėsi daryti. Todėl tikėjau, kad ir šį kartą pavyks“, – pradžią prisiminė mergina.
Sprendimą priėmė užtikrintai
Nors prieš tai Greta iš arti su IT sektoriumi nebuvo susidūrusi, tačiau žengti į visiškai nežinomą sritį, vėl pradėti mokytis naujus dalykus apsisprendė nedvejodama.
„Buvo gana įtemptas mąstymo procesas, persikvalifikavimas nebuvo spontaniškas sprendimas. Galvojau, kas blogiausio gali nutikti, jeigu išdrįsiu pabandyti ir man nepatiks ar nesiseks IT mokslai? Ogi nieko labai baisaus, galėsiu grįžti į politikos analitikos sritį ir niekas man neuždraus toliau galvoti, kokiu keliu noriu eiti. Galvodama, kokią būtent poziciją galėčiau užimti IT sektoriuje, nemažai skaičiau internete, kalbėjausi su savo draugais, kurie tuo metu jau dirbo šiame sektoriuje. Prašiau jų papasakoti, ką savo darbe konkrečiai veikia programuotojai, testuotojai, verslo analitikai ir pan.
Man buvo labai smalsu, kaip atrodo jų diena ir kokie gebėjimai jiems reikalingi kasdien, kokie pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria asmeniškai ir bendraudami su klientais ir pan. Norėjau susidaryti kuo aiškesnį vaizdą, koks tas IT sektorius ir svarbiausia – norėjau įsitikinti, ar galėčiau surasti savo vietą jame ir jaustis laiminga? Man susidarė įspūdis, kad IT srityje daug dinamikos, inovacijų, reiklių, motyvuotų klientų, ir svarbiausia – ten kuriami produktai, kurie kuria pridėtinę vertę nebūtinai tik tam konkrečiam klientui, bet galimai sprendžia ir platesnes problemas visuomenėje. Tai man atrodė itin patrauklu kaip žmogui, turinčiam politikos mokslų išsilavinimą ir dirbusiam socialinės politikos analizės srityje“, – pabrėžė IT specialistė.
Mokymosi tempas buvo didžiulis
„Jaučiau, kad visus šiuos gebėjimus aš turiu. Pasirinkau 5.5 mėn. trukmės programą, kurioje mokiausi programavimo pagrindų ir gilinausi į testavimą. Pamenu, kai pirmą dieną vos pradėjus studijas, man pasidarė taip baisu, kad aš nieko nežinau. Apniko abejonės, ar tikrai sugebėsiu visa tai išmokti ir suprasti. Man buvo nepažįstamos daugelis IT sąvokų. Pradėjus mokytis, mokymosi tempas buvo didžiulis, daug naujos informacijos. Iš pradžių man buvo tikrai sunku susitaikyti su faktu, kad aš atėjau iš ten, kur žinojau jau tikrai daug, į ten, kur praktiškai nežinau nieko. Prireikė laiko, kad priimčiau visa tai. Man reikėjo laiko, kad suvokčiau ir susitaikyčiau su faktu, kad būdama 31-erių turėsiu pradėti nuo nulio ir po mokslų susirasti pirmąjį darbą, kuriame būsiu jaunesniosios testuotojos pareigose“, – dalijosi pašnekovė.
Kuria ateities planus
G. Mackonytės teigimu, karjeros etapas klostosi žaibišku greičiu – darbą pavyko gauti iš karto po kursų. Šiuo metu G. Mackonytė skaičiuoja trejų metų darbo patirtį technologijų sektoriuje ir yra IT įmonės „Devbridge“ testuotoja. Tačiau sustoti nežada ir toliau siekia tobulėti bei gilinti savo technines žinias testavimo srityje.
„Atrodo, dar yra tiek daug dalykų, kurių dar nemoku, nežinau, nesuprantu. Ateityje noriu kuo geriau suprasti skirtingas testavimo strategijas ir tipus, išmokti naudotis skirtingais testavimo požiūriais, įrankiais, taip pat skirti daugiau laiko mokymuisi „skaityti“, suprasti ir pačiai rašyti kodą, kas padėtų sėkmingai toliau dirbti su automatiniu testavimu. Be techninių žinių, taip pat norėčiau stiprinti savo organizacinius „minkštuosius įgūdžius“: lyderystės, viešojo kalbėjimo, laiko valdymo, mentorystės, problemų sprendimo įgūdžius. Svajoju, kad vieną dieną, kai būsiu sukaupus pakankamai patirties testavimo srityje, galėčiau keliauti toliau ir turėti savo pačios komandą, su kuria kartu siektume kurti produktus, kuriančius išliekamąją vertę mūsų klientams ir idealiu atveju – platesnei visuomenei“, – apie ateities planus užsiminė Greta.
Laiko lieka ir savanorystei
Nors veiklos merginai netrūksta, tačiau socialinio pasaulio problemos iš akiračio nedingo, todėl ir toliau stengiasi daryti visuomenei naudingus darbus ir prisidėti prie įvairiausių iniciatyvų tiek profesinėje srityje, tiek savanoriaujant, tiek užsiimant mentoryste.
„Kai išgirdau apie vaikams skirtą programavimo akademiją pajutau didelį vidinį norą tapti mentore ir pabandyti mokyti vaikus, o tuo pačiu metu – mokytis ir pačiai. Darbas su vaikais reikalauja itin daug pastangų bei emocinių resursų. Negali ateiti į pamoką liūdna ar susinervinusi arba dėstyti medžiagą taip pat kaip suaugusiems. Iš anksto turi pagalvoti, kaip informaciją pateiksi vaikams, kad jiems būtų įdomu, nenuobodu, suprantama ir kad jie būtų motyvuoti aktyviai dalyvauti pamokose. Mentorystės metu geriau pažinau ir pati save, pamačiau savo reakcijas netikėtose situacijose ir supratau, kad iš tiesų turiu nemažai kūrybinio potencialo. Vaikai yra smalsūs ir žingeidūs, tad tereikia atrasti būdus, kaip prie jų prieiti, susidraugauti, kaip įgyti jų pasitikėjimą ir drąsinti juos eksperimentuoti, nebijoti klysti, nebijoti nežinoti. Džiugu, kad šiandien vaikai turi tiek daug galimybių mokytis pačius įvairiausius dalykus, susijusius su technologijomis, kurių dar nebuvo, kai pati buvau vaikas“, – dalijosi G. Mackonytė.
