Įgijo dvi specialybes

„Mane visuomet žavėjo uniforma, į kurią žiūrėjau ir dabar tebežiūriu su pagarba. Taip pat žavėjo pagalba žmonėms, o namuose turėjau puikų pavyzdį – tėtį, kuris pasakodavo apie tai, kokie būna gaisrai, kaip juos gesina, apie tai kaip gelbėja žmones ne tik iš gaisrų, bet ir prispaustus avarijose ir kitose situacijose. Tėčio pavyzdžio vedama pasirinkau šį kelią“, – pasakojo mergina.

Taigi prieš kelerius metus Karolina tapo statutinė valstybės tarnautoja – kai Vilniuje Ugniagesių gelbėtojų mokykloje įgijo bendrojo pagalbos centro specialisto profesiją.

„Tuoj pat pasibaigus mokymams prasidėjo tikrasis darbas. Pagalbos ir skubiosios pagalbos skambučių administravimas, taip pat pagalbos teikimas nuotoliniu būdu pagal poreikį, iki kol į įvykio vietą atvykdavo įvairios tarnybos. Darbas buvo įdomus, reikalaujantis greitos reakcijos bei specifinių žinių. Ten padirbusi ir įgijusi reikalingos patirties, nusprendžiau ieškoti savęs toliau. Grįžusi į gimtąjį miestą Panevėžį įgijau dar vieną specialybę ir stojau į pareigūnės kelią“, – dėstė Karolina.

Tuomet ji suprato, kad tai kelias, kuriuo nori eiti toliau. „Tiesiog supratau, jog būdama tarnyboje jaučiausi savoje vietoje“, – pridūrė ji.

Nėra monotonijos

Šiuo metu mergina yra Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus I-ojo poskyrio vyriausioji patrulė. „Dirbu reagavimo skyriuje. Mano darbo pobūdis yra užtikrinti viešąją tvarką, reaguoti į iškvietimus, kurių specifika – įvairi: avarijos, konfliktai, muštynės, smurtas artimoje aplinkoje bei šių įvykių forminimas“, – pasakoja.

Panevėžio policijoje mergina įsidarbino prieš metus. Pasiteiravus, ar pareigūno darbas skiriasi nuo tokio, kokį įsivaizdavo, ir koks jis yra iš tiesų, panevėžietė tikino, kad viskas panašiai taip ir yra, kaip apie jį galvojo.

„Tai – reagavimas į iškvietimus, konfliktinių situacijų sprendimas, patruliavimas miesto gatvėmis, todėl labai neišgąsdino. Kiekviena darbo diena yra skirtinga ir nežinai, į kokį įvykį teks važiuoti, tad visada turi būti pasiruošusi viskam. Šioje tarnyboje tai ir žavi, kad niekuomet nėra monotonijos“, – atviravo pašnekovė.

Socialinės išmokos, penktadienis ir pilnatis

Didžiausias iššūkis šiame darbe, pasak Karolinos, tai, jog negali klysti.

„Visa atsakomybė dėl priimto sprendimo įvykio vietoje krenta ant tavo pečių. Įvykiuose negali būti ir jokio atsainumo, nes kartais ir menkiausia detalė gali būti svarbi. Tačiau turiu taisyklę: kas nedirba, tas neklysta“, – teigė pareigūnė.

„Mano manymu, sunkiausios dienos darbe – socialinių išmokų mokėjimo diena, penktadienis ir pilnatis, nes tuomet tikrai jaučiasi didesnė įvykių gausa, nors bet kuriuo metu ir darbo dienomis veiklos netrūksta“, – pabrėžė ji.

Priimti sprendimą „čia ir dabar“

Karolinos darbe netrūksta ne tik įtemptų, tačiau ir jautresnių akimirkų.

„Kartą vakare patruliuodami kartu su kolega pamatėme be šviesų riedantį automobilį. Važiuodami jo link svarstėme, kas galėjo nutikti. Privažiavę pamatėme garbaus amžiaus vyrą, kuris mums pasakė, kad sugedo automobilis ir turbūt nebeparvažiuos namo. Mes iškart pasisiūlėme padėti ir parvilkome automobilį iki senolio namų. Maloniausia tai, kad žmogus grįžo namo saugiai, mums padėkojo ir atsisveikinome su šypsena“, – pasakojo mergina.

Paklausus, kokiems žmonėms rekomenduotų stoti į policiją, Karolina tikino, kad tai turi būti drąsios ir komunikabilios asmenybės.

„Taip pat reikėtų nepamiršti stipraus atsakomybės jausmo, psichologinio pasirengimo, nes išties būna situacijų, kai reikia priimti sprendimą „čia ir dabar“. Taip pat vedami gero tikslo turime padėti žmonėms. Juk ne veltui Lietuvos policijos šūkis yra „Ginti. Saugoti. Padėti.“, – sakė ji.