– Gyvename itin dinamiškame pasaulyje, kai specialistams tenka nuolat tobulinti savo įgūdžius, kad suspėtų koja kojon su technologijomis. Kokios savybės šiandien svarbios vaistininkui?
– Natūralu, kad mūsų darbas šiandien kitoks nei prieš kelis dešimtmečius, tačiau vaistininkui svarbios savybes, manau, stipriai nepasikeitusios. „Mano vaistinėse“ puoselėjame ilgametes vaistininkystės tradicijas, todėl visada akcentuojame klausymąsi, empatiją, kasdienį tobulėjimą ir atsakingumą.
Svarbu, kad vaistininkas gebėtų klausytis, nes žmogų reikia ne tik girdėti, bet ir būti dėmesingam, išgirsti. Tik taip galime sužinoti tikrąją problemą ir išsiaiškinti, kaip geriausiai jam padėti. Kartais negalavimai būna nesunkiai išsprendžiami, užtenka tik gerai įsiklausyti.
Taip pat bendraujant su klientais reikalinga empatija, nes vaistininkas dažnai būna pirmasis, kuriam jie papasakoja apie savo negalavimą, todėl turime suprasti emocijas, nuraminti, padrąsinti. Žmogus ne visada aiškiai pats supranta, kas vyksta ir ko jam reikia, tad vaistininko sugebėjimas pajusti, ką žmogus turi omenyje, yra ypač svarbus, tik taip galima pasiūlyti geriausią sprendimą.
Šiandien informacijos srautai milžiniški, vaistinių preparatų ir medicininių sprendimų gausa vis auga, o vaistininkas privalo pasiūlyti patį geriausią įmanomą sprendimą. Profesionalus vaistininkas, nepaisant jo amžiaus, negali nutolti nuo naujovių, jis kasdien turėtų domėtis ir mokytis.
– Sveikatos sistemai pastaraisiais metais kliuvo daugybė iššūkių, kaip šiais laikais keičiasi vaistininko vaidmuo?
– Be profesinio žinių bagažo vaistininkui vis dažniau svarbūs psichologiniai įgūdžiai. Kartais užtenka pacientą nuraminti, su juo pasišnekėti, padėti suprasti situaciją, tarti padrąsinantį žodį ir jis pasijaučia geriau. Vaistininkas privalo padėti nepasiklysti milžiniškame informacijos ir netikrų naujienų sraute, jis konsultuoja apie gydymą, paaiškina, ar žmogui reikalingas vienas ar kitas preparatas, kaip jis veikia, o galbūt verčiau pasiūlyti rinktis visai kitas priemones. Ne visuomet geriausias sprendimas malšinti simptomus ar vartoti tabletes, labai dažnai užtenka ir kitų, natūralių, silpnesnių, bet gal taiklesnių priemonių ar tiesiog gyvenimo būdo, elgesio korekcijų, todėl tenka priminti išeiti pasivaikščioti, paraginti į racioną įtraukti daržoves ar vaisius.
Taip pat dažniau kreipiasi žmonės, kurie užsiima savigyda ir pasitelkia internete perskaitytus ar iš artimųjų išgirstus metodus, ne visada tinkamus jiems, tad tokiomis akimirkomis vaistininko pareiga, pasirūpinti, kad paciento gydymas būtų nukreiptas teisinga linkme.
– Šiandien vis daugiau dalykų įsigyjame internetu, vaistai – jau ne išimtis. Visai neseniai aktyvuota internetinė prekyba net receptiniais vaistais. Kaip tai palies vaistininko profesiją?
– Didžiausia naujovė, kad pacientui įsigyjant vaistą internetu, jo nebematome. Neretai žmogus tik skambina arba rašo, tad svarbu dar atidžiau jo klausytis, pajusti, nustatyti priežastis vien tik iš balso ir gaunamų atsakymų. Bendraujant per atstumą esame dar atidesni, užduodame dar tikslesnius klausimus, vengiame neaiškumų.
Tiesa, internetas kiekvienam atvėrė beribes galimybes. Net neišeidami iš namų šiandien galite surasti ir užsisakyti beveik visus pasaulio vaistus, vitaminus, kosmetiką ir begalybę kitų sveikatai naudingų priemonių. Tačiau šis medalis turi ir kitą pusę – nežinomybę. Kaip teisingai išsirinkti? Kaip gauti patikimą ir kokybišką prekę? Internete daugėja sukčių, todėl raginame klientus pasikliauti patikimais ekspertais, o ne atsitiktinėmis interneto svetainėmis. Internetinėse vaistinėse dirba tas pats vaistininkas kaip ir fizinėse – turintis farmacinį išsilavinimą, žinantis, mokantis ir galintis patarti.
– Pasikeitęs ne tik vaistininko vaidmuo, bet ir pačios vaistinės, ką žmonės dažnai nustemba atradę vaistinėje? Ar vis dar galvojama, kad vaistinės prireikia tik susirgus?
– Pastebime, kad žmonės vis dažniau į vaistinę ateina ne tik susirgę, jie skiria daugiau dėmesio savo kūnui, sveikai gyvensenai, gerai savijautai, taip atitolina gydymą vaistais, todėl apie tai kalbasi su vaistininku, konsultuojasi, kaip galėtų sau padėti, sustiprinti savo organizmą, kokie maisto papildai galėtų būti naudingi.
Ieškantys kokybiškos kosmetikos ar higienos priemonių vis dažniau ją taip pat randa vaistinėje. Vaistininkai tai suprasdami taip pat vis labiau domisi šia sritimi, nes daugėja klausimų apie sveiką grožį – įdegio kremą, šampūną ar net lūpdažį.
– Kokiems dalykams studijuodami daugiausiai dėmesio skiria vaistininkai?
– Vaistininkų mokslai tikrai labai artimi gydytojų. Pagrindinis skirtumas – medikai po bendrų dalykų specializuojasi konkrečioje srityje, o vaistininkas turi išmanyti viską, kas susiję su sveikata ir gera savijauta. Ypač daug dėmesio studijų metu skiriama žmogaus fiziologijai, botanikai (augalų mokslui) ir chemijai, ne tik bendrajai, bet dešimtims skirtingų šio mokslo atšakų – tai svarbu, kad būtų galima išsamiai suprasti atskirų molekulių ir junginių poveikį organizmui. Profesionalūs vaistininkai ir patys domisi daugybe papildomų dalykų. Šiame besikeičiančiame pasaulyje jauni, tačiau pašaukimą jaučiantys žmonės nepasitenkins vien studijose pateikiama informacija, bet kasdien gilins žinias patys. Vaistininko profesija yra holistinė. Tik įsigilinę į visus niuansus galime suprasti, kas tinkamiausia pagalbos ieškančiam žmogui.
– Kuo jums patinka vaistininko darbas?
– Kiekvienas žmogus yra kitoks, todėl mes susiduriame su begale skirtingų situacijų. Dažniausiai nežinome, su kokiu klausimu ar nusiskundimu kreipsis kitas laukiantis eilėje. Internetas, keičiantis viską, neaplenkė ir farmacijos. Mane asmeniškai džiugina, kad tai suteikia dar didesnį privatumą klientams. Pastebime, kad jaunesni žmonės atviriau pasakoja savo problemas, kai nesusiduria su tiesioginiu vaistininko akių kontaktu ar už nugaros mindžiukuojančiais kitais pacientais laukiančiais eilėje, todėl dažnai galime labiau padėti. Internetinėje vaistinėje vaistininkas tampa prieinamas platesniam žmonių ratui, nes nuotoliu gali susisiekti, iš bet kurios pasaulio vietos – nesvarbu, ar būdamas kelionėje, ar sodyboje miške.
– Ką patartumėte mokiniams, kurie baigę mokyklą norėtų tapti vaistininkais?
– Pasidomėkite, kokia plati, atsakinga ir dinamiška ši profesija. Tada išsiaiškinkite savo tikslus, svajones ir klausykite savo širdies. Vaistininkas lyg medikas, mokytojas, gelbėtojas ar psichologas – tai pašaukimas. Studijuodami, o vėliau ir dirbdami kasdien įgysite žinių, bendrausite su daugybe žmonių ir patarsite jiems, kaip gyti ir gyventi besijaučiant geriau.
Vaistininko profesija turi labai ilgas tradicijas ir yra išlikusi iki šių dienų ir, manau, kad bus dar ilgai reikalinga bei naudinga. Vaistininkų žinios yra unikalios ir nepakeičiamos galinčios praversti įvairiausiose gyvenimo situacijose.
– Ką patartumėte savo klientams, kad šie rudenį pasitiktų sveiki?
– Nepamirškite, kad geriausias gydymas – prevencija. Rūpinkitės savo kūnu, tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Net jeigu ir jaučiatės gerai, neapleiskite savęs, puoselėkite savo organizmą, stiprinkite jį, ruoškite ateinančiam šaltajam metų laikui, kad išvengtumėte aplink siaučiančių ligų. O iškilus klausimams konsultuokitės, esame pasiruošę visada jums padėti.
