Darbas žemės ūkio sektoriuje gali būti patrauklus ir siekiantiems nuomonės formuotojo karjeros – ekspertai įžvelgia dideles perspektyvas

Šalies darbo rinka jau ne vienerius metus jaučia kvalifikuotų specialistų stygių ir tokių darbuotojų trūkumas ypač aktualus žemės ūkio sektoriui. Anot pastarojo verslo atstovų, jų veiklą vis dar lydi nusistovėjęs klaidingas ir stereotipiškas tradiciškai dirbančio ūkininko portretas, o didžioji dalis jaunuolių į šią sritį žengia tęsdami šeimos tradicijas. Tačiau šalies ir pasaulio ekonomikai vieno svarbiausių sektorių ekspertai pažymi – žemės ūkis šiandien yra ilgalaikė, itin pažangi, inovacijas skaninanti, išties gerai apmokama ir patraukli modernios karjeros perspektyva. Norėdami tuo įtikinti jaunąją kartą, šio verslo atstovai imasi edukacijos iniciatyvų bei glaudžios partnerystės su Lietuvos mokslo įstaigomis, tikėdamiesi ne stebuklingo pokyčio darbo rinkoje, o užsibrėžę ateities specialistus užsiauginti patys.

Nėra tik traktoriaus ar kombaino vairavimas

Lietuvos žemės ūkio verslas noriai įsitraukia į šalies jaunuolių edukaciją, nes darbdaviai pastebi – rasti kitą kelią sektoriui išlikti šiandien yra sudėtinga. Įmones lydi žmogiškųjų išteklių trūkumas, ypač kvalifikuotų darbuotojų, o jaunimas į šią sritį žengti neskuba, nes užaugusieji ne ūkyje tokios veiklos baidosi, mieliau rinkdamiesi IT ar nuomonės formuotojų karjerą.

Tačiau lietuviško kapitalo įmonės „DOJUS agro“, jau 30 metų sėkmingai dirbančios žemės ūkio sektoriuje, rinkodaros vadovė Kristina Makūnienė pasiruošusi paneigti vyraujančius stereotipus. Anot jos, ši sritis šiandien reikalauja kompleksinių žinių, o darbas nėra tik sunkiosios technikos vairavimas ir remontavimas provincijos laukuose.

„Žemės ūkis dabar yra inžinerijos, agronomijos ir IT derinys. Šio sektoriaus ateitis priklauso nuo duomenų rinkimo, jų analizės, inovatyvių sprendimų diegimo, išmanių, greitai ir našiai dirbančių mašinų, tačiau be žmogaus įžvalgų, sprendimo priėmimo visa tai neduos gero efekto. Todėl sektoriui būtini specialistai, kurie mokėtų skaityti bei analizuoti duomenis, pritaikyti juos dar efektyvesniems rezultatams. O tokiais savo sričių „guru“ tikrai gali tapti jaunuoliai, kurie myli gamtą, domisi ekologija, tvarumu, yra smalsūs, drąsūs, motyvuoti, nebijantys klausti ir patys siūlyti idėjas, suinteresuoti domėtis inžinerija, aplinkosauga, informacinėmis technologijomis“, – apie ateities specialistų portretą kalba K. Makūnienė.

Todėl, jos teigimu, žemės ūkio sektorius yra labai įvairiapusis, itin perspektyvus ir vienijantis daugybę šiuo metu aktualių minkštųjų bei kietųjų kompetencijų. „Pasaulio ir šalies pavyzdžiai taip pat rodo, kad žemės ūkyje dirbantys žmonės, savo sričių specialistai ar ūkininkai šiandien sugeba pritraukti ir milžiniškas auditorijas socialiniuose tinkluose. Taigi šis sektorius gali būti patrauklus norintiems nuomonės formuotojų karjeros“, – šypsodamasi priduria ji.

Siekia puoselėti prestižą ir patrauklumą

Žemės ūkio sektorius visada buvo vienas kertinių ekonomikos ramsčių, o šiandieninės Rusijos agresijos ir pasaulinės maisto krizės akivaizdoje tapo dar svarbesnis bei aktualesnis. Tai pabrėžianti DOJUS įmonių grupės komercijos direktorė Diana Tatarūnaitė-Zubenienė mano, jog globalioje rinkoje save dažniau esame įpratę pozicionuoti tik kaip lazerių ir aukštųjų technologijų šalį.

„Tačiau yra nemažai sričių, taip pat pasiekusių ypač gerų rezultatų. Žemės ūkis – viena jų. Diskutuodami su moksleiviais prieiname vieningos išvados: šis darbas nėra lengvas, tačiau – labai dinamiškas, įdomus, įtraukus. Žemės ūkio specialistas sėkmingai gali tapti tiek mokslų daktaru, tiek tarptautinės korporacijos vadovu. Jaunuoliams norime pasakyti, kad ir šio sektoriaus atlyginimai – vieni didžiausių rinkoje, o ekonominiai praradimai per krizes – bene mažiausi“, – akcentuoja D. Tatarūnaitė-Zubenienė.

Tokiai nuomonei pritaria ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė. Jos teigimu, tik glaudi aukštojo mokslo ir verslo partnerystė gali sukurti ateities žemės ūkį. Kartu – puoselėti šio sektoriaus prestižą bei patrauklumą.

„Dar spartesnis žemės ūkio modernizavimas ir skaitmenizavimas šiandien yra neišvengiami. Privalome apsirūpinti maistu, įgyvendinti užsibrėžtus Europos žaliojo kurso tikslus, vystyti bioekonomikos verslus, kurie yra paremti atsinaujinančiais biologiniais ištekliais. Tai pasiekti galime tik glaudžiai bendradarbiaujant verslui ir mokslo bei studijų institucijoms. Todėl ši partnerystė – labai svarbi. Į mokslo procesą įsitraukiant verslui, ugdomi ateities žemės ūkiui svarbių sričių profesionalai, kuriantys tvarią ateitį. Be to, atliekami moksliniai tyrimai, iš esmės keičiantys šio sektoriaus verslo modelius ir technologijas. Mūsų akademijoje vyksta žemės ūkio parodos, seminarai, parodomieji bandymai, inovacijų demonstravimas. Siekiame tapti vieta, kurioje bendrystę rastų visi: mylintys gamtą bei technologijas, neabejingi Lietuvos žemės ūkio ateičiai ir jos puoselėjimui“, – pažymi prof. dr. A. Miceikienė.

Į ateitį investuoja patys

Pasak K. Makūnienės, įmonė su šalies mokslo įstaigomis bendradarbiauja jau ne vieną dešimtmetį. Bendrovė užsiima tiek moksleivių ir studentų, tiek žemės ūkio mokyklų, universitetų dėstytojų bei ūkininkų edukacija: moko apie naujausias šio sektoriaus technologijas, jų evoliucionavimą, taikymą, analizę ir priežiūrą.

„Mūsų specialistai skiria daug laiko organizuojant ir vedant konkrečius, specifinius techninius mokymus, konferencijas, laukų seminarus. Važiuoja į mokyklas, gimnazijas, dalyvauja universitetų ir kolegijų renginiuose, veda paskaitas universitetuose. Skirdami daug dėmesio moksleivių edukacijai, įmonėje organizuojame ekskursijas, kuomet galima ir techniką pavairuoti, ir stebėti specialistų darbą, sužinoti, kaip teikiamos nuotolinės aptarnavimo paslaugos. Studijuojantį jaunimą taip pat kviečiame atlikti praktiką. Suteikiame ne vien savo specializacijos srities, pavyzdžiui, technikos remonto, žinių, bet ir supažindiname su duomenų valdymu, analize, agronomija, logistika ar profesinių renginių organizavimu“, – pasakoja K. Makūnienė.

Ji priduria – įmonė ne vienerius metus vykdo bendrus projektus su Žemės ūkio akademija, turinčia savo mokomąjį ūkį. Čia daromi ilgalaikiai lauko eksperimentai, pristatomi tyrimų ir eksperimentų rezultatai. Bendrovė prie šios edukacijos prisideda praktinėmis žiniomis, technika, moko, kaip panaudoti visą jos potencialą.

„Žemės ūkio akademijoje esame paskyrę ir stipendijas stojantiems į „Sumanios inžinerijos“ studijų programą. Taigi išvardintų iniciatyvų – daugybė. Puikiai suprantame, kad rinkos ir jaunų žmonių edukacija yra ilgas, nuoseklus bei kryptingas procesas. Jam prireikia ne metų ir ne dešimties. Užsibrėžę šią misiją, grąžos laukiame kantriai, o ne pastarosios tikimės čia ir dabar. Tačiau šis įdirbis pasiteisina. Investuodami į specialistų auginimą, galime būti tikri, kad žemės ūkis turės ateitį“, – reziumuoja K. Makūnienė.