Pastaraisiais metais aukštosiose mokyklose sumažėjo galimybių mokytis spaudos inžinerijos studijų programose, todėl netolimoje ateityje spaustuvėms bus vis sunkiau rasti išsilavinusių spaudos technologijų specialistų. Pasak spaustuvės „Kopa“ personalo specialistės Rūtos Razmislevičienės, informacijos apie šią pramonės šaką stoka gali klaidingai formuoti įspūdį, kad spauda yra praeities technologija, tačiau čia naudojama pažangi technika bei sprendimai, automatizuotos ir robotizuotos linijos kuria aukštą pridėtinę vertę, išskirtinumą, kuris yra itin paklausus verslo ir meno pasaulyje.

Anksčiau spaudos technologijų specialistus ruošdavo Kauno Technologijos Universitetas, rengdavęs poligrafijos bakalauro ir magistro studijų programas, kurios nuo 2020 m. nebėra organizuojamos. Dalį spaudos technologijos specialistų ruošdavo ir Kauno Kolegija pagal grafinių ir skaitmeninių medijų studijų programą, tačiau nuo 2022 m. priėmimas į šią programą nebevykdomas.

„Su darbuotojų trūkumu susiduria kone kiekviena industrija, spaudos pramonė nebus išimtis. Jau dabar galima pastebėti konkrečių specialistų, jų žinių ir kompetencijų trūkumą. Rinkoje neatsiranda naujų spaudos technologų, sąmatininkų, spaudos klientų aptarnavimo vadybininkų, pardavėjų, spaudos ar pospaudybinių procesų operatorių, kurie turėtų išsilavinimą šioje srityje ir būtų susipažinę su spaudos technologijomis. Dėl to, visus juos esame suinteresuoti mokyti ir ruošti įmonės viduje, į pagalbą pasitelkdami kompetentingus ilgamečius darbuotojus, kurie noriai dalijasi savo patirtimi su naujais kolegomis“, – sakė R. Razmislevičienė.

Siekiant paruošti spaudos sritį išmanančių specialistų, spaustuvė siūlo ir praktikos vietas ją atlikti norintiems studentams – vėliau jie taip pat turi galimybę likti dirbti.

„Suprantama, kad neberengiant poligrafijos specialistų, nebėra ir studentų, norinčių teorines žinias pritaikyti praktikoje. Spręsdami šią situaciją, pastebėjome, jog profesionalią ir kokybišką praktiką mūsų spaustuvėje gali atlikti įvairių studijų krypčių studentai, todėl dabar praktikai priimame spauda, menu, pardavimais, technologijomis, dizainu, administravimu, žmogiškaisiais ištekliais ar kitomis mums svarbiomis sritimis besidominčius studentus, – dėstė R. Razmislevičienė. – Lietuvoje turime nemažai modernių spaustuvių, prilygstančių didžiausiomis vakarų Europos spaustuvėms, kur darbuotojų skaičius gali siekti ir 500 darbuotojų, o tai suteikia plačias tobulėjimo ir karjeros galimybes įvairių sričių specialistams.“

Atrasti kompetentingų ar mokytis pasiryžusių specialistų pavyksta ir tarp užsienio studentų. Šiuo metu kolegų užsieniečių spaustuvėje dirba 4 proc. „Turime keletą projektinių veiklų, kurioms atlikti bendradarbiaujame su užsienio piliečiais, dauguma jų yra studentai, puikiai įsilieję į mūsų kolektyvą, pamėgę mūsų produktą ir demonstruojantys aukštus veiklos rezultatus. Tikime, jog darbo pasaulis be sienų jau nebe ateitis, o dabartis ir užsienio kolegų skaičius su laiku tik didės, – sakė personalo specialistė.

Rūta Razmislevičienė pridėjo, kad šiuo metu pats svarbiausias kriterijus norintiems dirbti spaudos srityje yra noras tapti geru specialistu. Meilė produktui, paslaugai ir konkrečiai veiklai, kuria užsiima, lemia darbuotojo įsitraukimą, rezultatus ir pasitenkinimą veikla, kurią jis atlieka.

„Daug dėmesio skiriame kandidatų pranašumų įvertinimui, kas leidžia atskleisti kiekvieno potencialaus darbuotojo geriausias savybes ir pagal tai pasiūlyti konkrečiai jam tinkančią darbo vietą ar funkcijas, planuoti darbuotojo karjeros kelią organizacijoje, numatyti ir sudaryti jo tobulėjimo ir augimo kaip specialisto planą. Kiekvienam naujai prisijungusiam komandos nariui organizuojame išsamius mokymus, nuolat tobuliname naujokų įvedimo procesą, todėl šiame etape svarbiausias noras ir pasiryžimas išmokti“, – teigė spaustuvės atstovė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją