– Kaip gimė idėja įkurti vestuvių verslą?

Marta: Už visą šį vestuvių verslą ir mūsų su Rūta draugystę turėtumėme dėkoti savo vyrams, nes jų dėka mes susipažinome. Kadangi mūsų vyrai yra geri bičiuliai, ėmėme daugiau laiko leisti kartu, bendrauti. Išsikalbėjome, kad esame veiklios, tad pradėjome patyliukais svajoti apie nuosavą veiklą, o padrąsintos vyrų, nusprendėme ir pabandyti. Tik susitarėme: jei matysime, kad esame geresnės draugės nei kolegės, pasirinksime draugystę. Bet pavyksta suderinti ir tai, ir tai (juokiasi).

Rūta: Kai sutikau Martą – žmogų, kuris mąsto ir įsivaizduoja viską taip pat, kaip aš, atsirado ir tos drąsos. Tikriausiai taip ir buvo lemta, nes po vieną neišdrįsome padaryti tai, apie ką abi svajojome.

– Ar neatrodė rizikinga kurti verslą per pandemiją?

Rūta: Rizikos tikriausiai šiek tiek buvo, bet, kaip sakoma, nepabandęs nesužinosi. Iš kitos pusės – turėjome daugiau laisvo laiko. Ir pastebėjome, kad vasarą pandemija nesudaro tiek daug trukdžių ir šventės gali vykti.

Marta: Planavome mano vestuves, atsirado ir kiti žmonės, kurie mumis pasitikėjo ir leido prisidėti prie jų šventės.

– Kokia buvo aplinkinių reakcija, išgirdus apie jūsų idėją?

Rūta: Vyrai buvo mūsų pagrindiniai skatintojai, visada sakė – imkite ir darykite. Tikėjo mumis galbūt labiau, nei mes pačios. Ir iš kitų artimųjų palaikymo sulaukėme. Draugai sakė, kad neįsivaizduoja manęs kitokioje srityje – man visada patiko ir asmeninius renginius organizuoti, ir staigmenas planuoti.

Marta: Su Rūta galim pasidžiaugti, kad vyrai mus taip skatino. Jie žiūrėdavo mūsų prezentacijas, pavadinimus, logotipo kūrimus, spalvas. Kai reikėjo, nepagailėdavo ir kritikos. Kai šeima palaiko ir mato, kad esi savo vietoje, tai suteikia motyvacijos ir padrąsina.

– Ar daug konkurencijos šiame versle?

Rūta: Vestuvių planuotojų yra begalė, tačiau, manau, kad tai nėra konkurencija, juk galiausiai kiekvienas randa savo klientą.

Marta: Klientams per pirmąjį susitikimą visada sakome, kad dabar nieko nereikia spręsti – išmiegokite, pasikalbėkite tarpusavy ir tada nuspręskite, ar mus renkatės. Nes jei jausite, kad ateinančius puse metų ar metus negalėsite mumis pasitikėti, negalėsite išsakyti savo abejonių, tada tikriausiai nieko ir nesigaus. Ir dažniausiai jau po pirmojo pokalbio su klientais aišku – jauti ryšį arba ne. Ir viskas čia gerai, juk negalime visi vieni kitiems patikti. Jeigu matome, kad mūsų data yra užimta arba šventės koncepcija ne mums, atsisveikiname ir rekomenduojame savo koleges. Ir pačios esame sulaukusios pasiūlymų iš kitų kolegių.

– Už ką atsakingos vestuvių planuotojos?

Rūta: Vienas atsakymas – už viską (juokiasi).

Marta: Visų pirma pradedame nuo įvairių tiekėjų pasiūlos – tiek šventės vietų, tiek fotografų, vedėjų pasirinkimas didžiulis. Jau pokalbio metu galime pajausti, kas labiau tiktų, sudarome savo pasiūlymų sąrašą, o jaunieji pasako, kas jiems patinka. Savo klientams sakome, kad visą planavimo laikotarpį norime jiems būti draugės, kad jie galėtų mumis aklai pasitikėti, nebijotų nieko pasakyti, paprašyti pagalbos ar net pasiskųsti.

Dažniausiai esame pirmosios, kurios atvažiuoja į šventę ir paskutinės, kurios iš jos išvyksta. Tą dieną reikia ir nuotakai daugiau dėmesio skirti. Kai metus bendrauji su žmogumi, jau iš žvilgsnio gali pamatyti, kada nuotaka norėtų kavos, o kada kažkas yra negerai, graudinasi. Su Rūta esame keturios papildomos rankos, kurios gali asistuoti visame kame – patvarkyti suknelę, atnešti atsigerti, palaikyti daiktus, sužiūrėti, kad visi tiekėjai atliktų savo darbą, pasitikti svečius ir atlikėjus.
Bet labiausiai esame atsakingos už tai, kad reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje niekas nebūtų paliktas prie altoriaus (juokiasi).

– Kalbant apie vestuvių tendencijas, kas šiuo metu yra populiariausia?

Marta: Pagrindinės vestuvių tendencijos ne taip stipriai ir keičiasi. Yra tam tikri stiliaus, dekoro klausimai, kurie kinta kas sezoną, pavyzdžiui, dekoro gėlės ar spalvos. Bet dažniausiai visi nori klasikinio, tradicinio varianto – šventė su nakvyne, vedėju, barmenai jau dabar yra neatsiejama šventės dalis. O šį sezoną matome naują ryškėjančią tendenciją – jaunuolių vestuves, kurios yra daugiau lengvo pobūdžio susibūrimas, pasišnekučiavimas be vedėjų, be didelės pompastikos ir trunka iki 22 valandos arba vidurnakčio.

Rūta: Dar vienas dalykas – labai populiarėja humanistinė ceremonija. Turime nemažai jaunų porų, kurios netiki bažnyčia, bet nenori ir vien tik metrikacijos, kur viskas greitai praeina, todėl labai smagu, kad žmonės renkasi alternatyvią ceremoniją.

Marta: Pagrindinė tendencija ir yra tokia, kad žmonės tampa vis drąsesni ir nori švenčių labiau suasmenintų, nutolusių nuo tradicijų, bet tuo pačiu apie juos – du žmones, kurie tą dieną jaučiasi gerai nevalgydami vestuvinio torto, nešokdami pirmojo šokio ar besituokiantys kažkur miško apsupty.

– Kokias vestuves žmonės dažniau renkasi – prašmatnias ar simbolines?

Marta: Kiekvienas tikriausiai renkasi pagal savo galimybes. Ir čia jau yra mūsų darbo dalis – turint konkrečią pinigų sumą padaryti, kad klientas gautų maksimaliai, ką įmanoma. Su Rūta jau pokalbio metu mintyse skaičiuojame, kiek kas kainuos. Būna, kad tie lūkesčiai, išgirdus sumas, kiek pasikeičia, klientas gali nuliūsti. Tad mūsų užduotis – už turimą biudžetą suplanuoti vestuves kuo arčiau jo vizijos.

Rūta: Turime įvairių švenčių: ir paprastesnių, kur mažiau dekoro, papuošimų, tačiau yra ir tokių, kur didžiulės puokštės, žvakidės įspūdingos. Labai sunku atsakyti, kurios vestuvės yra populiaresnės, bet bendroje tendencijoje matyti, kad mažėja perkrauto stalo dekoro, klientai labiau renkasi minimalistinį variantą.

Marta: Ryškėja ir sąmoningesnės šventės, kur žmonės renkasi, tarkime, perdirbtą popierių, linines staltieses, atsisako nereikalingos spaudos, o kvietimus kuria internetiniuose puslapiuose.

– Su kokiais iššūkiais tenka susidurti vestuvių planuotojoms?

Marta: Galbūt didžiausias iššūkis – ateiti į šventę su ramybe, kad ją jaustų tiek jaunieji, tiek tėveliai, kurie tą dieną jaudinasi ne ką mažiau. Labai svarbu ją išlaikyti visos šventės metu.

Rūta: Didžiausias iššūkis yra tą dieną susitvarkyti su visais kylančiais iššūkiais ir kad niekas apie juos nesužinotų (juokiasi).

– Kiek maždaug laiko trunka suorganizuoti vestuves?
Marta: Ilgiausiai teko bendrauti metus, trumpiausiai – 3 mėnesius.

– Marta, neseniai ištekėjote ir jūs pati. Kokios buvo jūsų vestuvės? Ko norėjote labiausiai, o ko galbūt atsisakėte?
Marta: Tiek aš, tiek vyras labiausiai buvome susikoncentravę į ceremoniją. Rinkomės humanistinę, nes norėjome jaustis patogiai. Tokiu būdu turėjau galimybę eiti pagal savo mėgstamiausios Queen grupės kūrinį, o sūnus mane vedė prie tėvelio. Na, o Rūta buvo šalia kaip liudininkė, kuri asistavo nuo pat ryto iki vakaro. Šventę suplanuoti nebuvo taip sunku, nes jau tiksliai žinojau, ko noriu. Dažnai dalyvaudama kitų vestuvėse pagalvoju: kaip gaila, kad manosios jau praėjo, nors viskas ir buvo tobulai, taip, kaip įsivaizdavau. Bet suprantu, kad tai jau nepasikartos, tad belieka išgyventi kitų vestuves. Na, bet kitais metai galėsiu išgyventi Rūtos vestuves.
Martos vestuvės, greta - Rūta

– O jas taip pat organizuosite pačios?

Rūta: Iš tikrųjų, jau viskas suorganizuota. Su sužadėtiniu turėjome vienodą viziją, viską susiderinome per kokį mėnesį, o dabar belieka laukti.

Marta: Kartais viena kitai nusistebime: „O tu gali patikėt, kad mūsų rožinė svajonė pagaliau yra realybė?“. Kartais dar norisi įsignybti, kad galėtume patikėti, jog mums pavyko, kad einame sėkmingai. Šventės dieną visiems klientams sakome, kad būna tiek pat smagu, kiek ir liūdna. Smagu dėl to, kad viskas sklandžiai pavyko, smagu matyti visus laimingus, bet liūdna, nes viskas pasibaigė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją