Dvidešimtmetė Kristina susikūrė sau darbo vietą: aplinkiniai kraipė galvą, kad nieko neuždirbsiu, o aš neatsiginu klientų

Kaunietė Kristina Kančelkytė jau daugelį metų gamina kvietimus į vestuves, krikštynas ar kitas šventes. Nuo pat šios veiklos pradžios jauna moteris nuolat girdi skeptiškas nuomones, ar tai apsimoka, ar iš tokios veiklos galima uždirbti. „Galima! – tikina 27 metų kūrėja ir priduria: – užsakovų tiek daug, kad dirbu pilnu etatu ir nespėju visko aprėpti. Ir uždirbu puikiai.“ Ši rinka dar neužpildyta, o kodėl vieni kūrėjai turi daug užsakymų, o kitiems jų trūksta – jau kitas klausimas.

Nežiūrėjo kaip į verslą

„Viskas prasidėjo prieš 7 metus ir gana netikėtai – tuo metu Šiauliuose studijavau teisę, kai kartą draugė pasiteiravo, kur mano sesuo vestuvėms užsakė kvietimus. Susimąsčiau, ėmiau tyrinėti rinką ir aptikau, kad tokių kūrėjų yra labai mažai. Negana to – pamaniau, kad norėčiau, jog kvietimai atrodytų kitaip“, – pasakoja Kristina.

O kūrybinės gyslelės jai nestigo nuo mažens – mėgo kruopštumo reikalaujančius darbus, kaip pati sako, „pasikrapštinėti“. Tad vieną vasarą Kristina ir paskyrė kvietimų gamybos bandymams ir taip užsikabino, kad per pirmuosius metus ši veikla šitaip įsibėgėjo, jog nebeliko laiko jokiam kitam samdomam darbui.

„Ir štai jau šeši metai dirbu visu etatu. Niekada į tai nežiūrėjau kaip į kažkokį verslą – man tai buvo ir yra kūrybinis laikas, kuris man teikia atgalinę grąžą, todėl gal ir gaila, kad pavadinimas kvietimugamyba.lt šiai dienai nėra tapęs prekiniu ženklu. Tačiau jau daug metų žmonės per rekomendacijas ateina į mano puslapį, tad man tiesiog būtų netikslinga pavadinimą keisti į kokį skambesnį“, – svarsto Kristina.

O tai, kad šios veiklos nevertino kaip verslo, gali būti viena iš sėkmės priežasčių. „Šioje srityje reikia jausmo – o kai darai nuo širdies, tai ir grąžos gauni. Aš asmeniškai save laikau kūrėja, bet kai užsakymų srautas didelis, reikia pažvelgti ir į kaip verslą – tenka sujungti šias bangas“, – pasakoja.

Klientai pageidauja naujovių

Didžiąją dalį – 85-90 procentus – sudaro kvietimai į vestuves, o likę – į krikštynas ir jubiliejus. Moteris nuo pat pirmos dienos viską gamina rankomis – pati pjausto popieriaus lapus, pati juos dekoruoja, gamina vokus. Pati ir tekstą ant kvietimų kuria bei spaudžia. Per tiek metų kūrėja suprato, kaip turi atrodyti kvietimas, kad būtų ne tik patrauklus, bet ir informatyvus, aiškus: teksto ant jos gaminių yra minimaliai – siekia, kad kvietimas būtų estetiškas, elegantiškas, švarus.

Įkvėpimo, idėjų naujiems kvietimams Kristina ieško internete – pinterest.com, sako, visko galima rasti. „Aš visada stengiuosi, kad mano gaminiai išsiskirtų – man nepatinka daryti tai, ką galima nusipirkti dešimtyje kitų vietų. O ir užsakovai nori to, kas neįprasta, nematyta – tai juos žavi. Noriu, kad klientai atpažintų, kad tai yra mano darbas“, – ambicijų neslepia kvietimų gamintoja.

O klientų skonis laikui bėgant keičiasi. Anksčiau žmonės norėdavo išraiškingų, drastiškų, į akis krentančių kvietimų, šiandien krypstama į minimalizmą. „Ir vis ieškau kažko, ko dar klientas nėra matęs – detalės, smulkmenos. Būtent dėl to aš ir vokus gaminu pati – tokių žmogus neras nė vienoje parduotuvėje“, – sako pašnekovė.

Siekdama išskirtinumo Kristina savo darbe naudoja ne tik popierių, bet ir atlasinius kaspinus, juosteles, blizgučius, kutus. Pastaruosius klientai itin mėgsta. „Šios detalės tampa puikiais akcentais, kurie neperkrauna viso gaminio vaizdo. Būna, sulaukiu prašymo dekoruoti gėlytėmis, žolytėmis ir pan., tačiau vengiu juos naudoti – mano stilius kitoks. O to pageidaujančius klientus nukreipiu pas kitus tuo užsiimančius kūrėjus“, – teigia Kristina.

Gėlių nebenori

Nors mus vis labiau užvaldo technologijos, moteris įsitikinusi: rankų darbo kvietimas į vestuves ar kitas svarbias gyvenimo šventes buvo ir liks svarbūs. Vidutiniškai užsakoma 20-30 vienetų kvietimų. Tačiau pasitaiko užsakymų ir 10-15 ar 60-80. Dažniausiai vienas kvietimas skirtas dviem asmenims.

Jame įrašomi besituokiančiųjų vardai, ceremonijos vieta ir laikas, šventės vieta ir laikas. Kvietime gali būti nurodoma ir papildoma informacija – kokių dovanų tikimasi, prašymas į šventę atvykti be vaikų ar pageidavimas, kokios spalvos drabužiais svečiai turėtų būti apsirengę.

Kvietime taip pat pažymima ir kokių gėlių jaunavedžiai nori ar ką dovanoti vietoj jų – jau ne vieni metai įsitvirtino mada prašyti loterijos bilietų. Mat jaunieji tikisi, kad laimėjimai padengs jų patirtas išlaidas rengiant šventę. Tačiau, kiek Kristinai teko bendrauti ir sužinoti, realybė tokia, kad tai nepasiteisina – jaunavedžių vertinimu, tai yra į balą išmesti pinigai ir niekas, deja, neatsiperka.

Antroje vietoje kaip alternatyva gėlėms yra prašymas atnešti tauriojo gėrimo, vyno ar šampano. Trečias pagal dažnumą pageidavimas – maistas beglobiams gyvūnams. Taip pat prašoma dovanoti knygas – receptų, detektyvų ar paties svečio mėgiamas.

Kvietimuose nurodoma, ir kokių dovanų jaunieji tikisi. 99 procentai jų pageidauja vokelių, o likęs procentas nerašo nieko. Kvietimų kūrėjos vertinimu, praktika dovanoti pinigus jau yra nusistovėjusi ir to minėti nebereikėtų, tačiau jaunavedžiai, norėdami apsidrausti nuo patalynės komplektų ar servizų, kvietimuose prašo nupiešti vokelį ar nurodyti, kad „bus dėkingi už dovanas, kurios nedūžta, nelūžta ir yra lengvai konvertuojamos Europos šalyse“.

Konkurencijos nebijo

Nuo pat savo veiklos pradžios Kristina sulaukdavo žinučių su klausimais, kur perka vienas ar kitas priemones, kaip gamina tą ar aną. Galiausiai šiemet moteris nutarė surengti mokymus, kuriuose dalinasi savo darbo užkulisiais, atskleidžia ir tam tikras paslaptis.

Pavyzdžiui, kaip pasigaminti išskirtinį voką. „Ar nebaisu, kad dalinuosi žiniomis su būsimais konkurentais? Rinkoje 80 proc. gamintojų yra tokie, kurie pasidarė kvietimus sau ir dar pagamins kitam. Tik likę 20 procentų yra tie, kurie ateina mokytis iš noro kurti. Ir man norisi jiems duoti kažkokių patarimų, nes šiandien rinkoje vis dar trūksta turinčiųjų estetinį, kūrybinį braižą. Noriu, kad kūrėjų būtų daugiau, nes į mane besikreipiančių klientų srautas yra toks didelis, kad nepajėgiu visų priimti.

Konkurencijos nebijau. Jei esi išskirtinis, užsakymų niekada netrūks. Na o kas pradeda gaminti, supranta, kad iš šios veiklos galima gerai uždirbti. Taip, tiesa ir tokia, kad vieni kūrėjai yra apkrauti darbu, o kiti klientų nesulaukia. Vadinasi, kažkas jų darbe netenkina. Šią temą taip pat paliečiu mokymų metu – noriu parodyti, ką reikia pasiūlyti klientui, kad jis pas jus ateitų“, – atskleidžia kūrėja.

Mokymus Kristina Kančelkytė planuoja rengti iki rudens, kai prasidės kvietimų gaminimo sezonas. Ir primena: paprastai kvietimai į vestuves išsiunčiami likus 6-9 mėnesiams iki šventės. O jei nemažai svečių yra iš užsienio, rekomenduojama pakviesti likus 9-12 mėnesių iki šventės.