Ši apklausa rodo, kad 35 % respondentų per ateinančius 12 mėnesių planuoja kreiptis į savo darbdavį dėl atlyginimo pakėlimo. Didžiausias spaudimas atlyginimui yra jaučiamas technologijų sektoriuje, kur 44 % apklaustų darbuotojų planuoja prašyti didesnės algos, o mažiausias – viešajame sektoriuje (25 %).
Nors didesnis darbo užmokestis yra pagrindinė paskata keisti darbą (71 %), noras turėti pasitenkinimą teikiantį darbą (69 %) ir jame iš tikrųjų būti savimi (66 %) darbuotojui yra ne mažiau svarbūs. Beveik pusė apklaustųjų (47 %) pirmenybę teikė galimybei pasirinkti, kur dirbti.
„Esama didžiulio poreikio, kad verslo atstovai daugiau pastangų dėtų darbuotojų kvalifikacijų tobulinimui, kartu suvokdami poliarizacijos riziką, jei galimybės tobulėti nebus teikiamos visai visuomenei. Darbuotojai ieško ne tik deramo darbo užmokesčio, jie nori turėti daugiau teisių valdyti tai, kaip jie dirba ir jausti prasmę savo veikloje. Įmonių vadovai privalo prisitaikyti, kad suburtų komandas, reikalingas norint sėkmingai susidoroti su šiandienos ir ateities iššūkiais bei galimybėmis“, – teigia Bob Moritz, pasaulinio „PwC“ tinklo pirmininkas.
Monika Stonkė, įmonės padalinio Lietuvoje Žmogiškųjų išteklių vadovė, pabrėžia, kad siekiant užtikrinti nenutrūkstamus įmonių procesus, žmogiškųjų išteklių valdymas įmonėse tampa vienu iš kertinių aspektų. Darbuotojų noras užsitikrinti nuolat augantį atlyginimą, darbe matyti prasmę, jame būti savimi ir turėti galimybę pasirinkti iš kur dirbti, verčia įmones peržiūrėti personalo valdymo politikas.
„Vienas prioritetinių darbų įmonėse, siekiant išlaikyti geriausius darbuotojus turėtų būti atlygio politikos peržiūra. Joje turėtų būti tiksliai nurodytas laikotarpis, kada darbuotojai gali tikėtis darbo užmokesčio pokyčio, taip pat svarbu pažymėti, jog įmonės turėtų apsvarstyti aiškius kriterijus, kuriais yra priimami sprendimai dėl darbo užmokesčio didinimo. Turint aiškumą ne tik lentelėse su skaičiais, bet ir procese, vertinimo kriterijuose, bus įgyvendintas ne tik aiškumo, bet ir lygybės principas“, – sako Monika Stonkė.
Kvalifikuoti darbuotojai jaučiasi turintys daugiau teisių, todėl didėja nelygybė darbe
Vienas iš svarbiausių susiskaldymo veiksnių yra įgūdžiai – ryškus skirtumas tarp darbuotojų, kurie turi itin vertinamas kvalifikacijas ir tų, kuriems jų trūksta. Duomenys rodo, kad tie, kurie turi paklausių įgūdžių (29 % imties mano turintys įgūdžių, kurių jų šalyje trūksta), yra labiau linkę jaustis patenkinti savo darbu (70 % palyginti su 52 %), jie jaučiasi išklausyti savo vadovų (63 % palyginti su 38 %) ir apmokėję visas būtinas sąskaitas galintys atsidėti dalį pajamų (56 % palyginti su 44 %).
Taip pat esama didžiulių skirtumų tarp kartų: Z kartos darbuotojai yra mažiau patenkinti savo darbu ir dvigubai dažniau nei kūdikių bumo kartos atstovai nerimauja, kad technologijos pakeis jų vaidmenį per ateinančius trejus metus.
Anot M. Stonkės, samdantys vadovai ir įdarbinimo specialistai atrankos procese turėtų skirti itin didelį dėmesį siekiant suprasti kandidato požiūrį į rolę, kurioje jis planuoja dirbti. Svarbu aptarti, kokią prasmę kandidatas mato ne tik savo rolėje, bet ir įsitikinti, ar įmonės vizija atitinka jo pamatinius įsitikinimus. Įvertinus skaitmenizacijos amžių ir automatizacijos galimybes darbo vietoje vertėtų išsiaiškinti kandidato požiūrį į technologijų įtaką ateities darbui. Šių aspektų aptarimas padėtų įmonėms, geriau suprasti kandidatų norą dirbti vienoje ar kitoje rolėje.
Paskutiniais metais pastebima, kad įmonių vadovai, įgyvendindami pokyčius organizacijose, vis dažniau pasitaria su darbuotojais. Nuotolinis darbas tapo mūsų kasdienybe, apie kurią didžioji dalis įmonių net nebūtų pagalvojusi. Dabar, naujojoje realybėje, matome, jog dalis įmonių ne tik leidžia dirbti nuotoliniu būdu, bet ir diskutuoja su darbuotojais šia tema. Klausia darbuotojų nuomonės, kiek laiko jie norėtų dirbti iš namų ar būtų poreikis dirbti iš užsienio, kai kurios įmonės netgi suteikia galimybę įsirengti darbo vietas namuose. Diskusijos ir darbuotojų įtraukimas į svarbius sprendimus leidžia darbuotojams jaustis išgirstiems ir likti savimi, kas pagal atliktos apklausos rezultatus yra itin svarbu šių laikų darbuotojams “, – teigia M. Stonkė.
Kitos pagrindinės apklausos išvados:
- 45 % respondentų teigė, kad jų darbo negalima atlikti nuotoliniu būdu.
- Iš tų, kurie teigia, kad jų darbą galima atlikti nuotoliniu būdu:
* 63 % teigia pirmenybę teikiantys darbo biure ir nuotolinio darbo deriniui – tokia pati dalis teigė, jog iš savo darbdavio tikisi, kad šis pasiūlys tokį derinį ateinančius 12 mėnesių.
* 26 % darbuotojų norėtų dirbti visą darbo dieną nuotoliniu būdu, tačiau tik 18 % teigia, kad jų darbdaviai greičiausiai taikys tokį modelį.
* Dar 18 % teigia, kad jų darbdaviai greičiausiai reikalaus dirbti visą darbo dieną biure, o tik 11 % darbuotojų to pageidautų.
Pastabos:
1. 2022 m. kovo mėn. „PwC“ apklausė 52 195 dirbančius ar aktyviai dalyvaujančius darbo rinkoje asmenis. Pasirinkta imtis atspindi visą spektrą pramonės sektorių, demografinių ypatumų ir darbo modelių. Pasirinkta imtis apima 44 šalis ir teritorijas, o jos apimtis nustatyta taip, kad atspindėtų kiekvienos teritorijos ar regiono dalį pasauliniame BVP rodiklyje. Imties apimtis svyruoja nuo 5 000 iki 250, o vidutinė imties apimtis, tenkanti vienai teritorijai, siekia apie 1 200.
2. Apklausoje naudotos amžiaus grupės suskirstytos į kartas: Z karta (18-25 m. amžiaus grupė), tūkstantmečio karta (26-41 m. amžiaus grupė), X karta (42-57 m. amžiaus grupė) ir demografinio sprogimo karta (58-76 m. amžiaus grupė).
