Išbandė ne vieną profesiją, kol rado patraukliausią: čia nėra „eilinės“ darbo dienos, vis kas nors vyksta – filmavimai, pratybos, mokymai

Vilnietis Artūr Šobot lėktuvais susižavėjo dar vaikystėje, kai kartkartėmis apsilankydavo oro uoste su čia dirbusiu tėčiu. Po daugelio metų, išbandęs save ne viename darbe, traukos lėktuvams taip ir nenugalėjo, tad jau septynerius metus dirba darbą, kuriame jaučiasi nepaprastai laimingas.

Įgijo informatikos bakalaurą

Ko gero daugeliui jaunuolių pažįstama situacija, kai pradėjus studijas ateina suvokimas, kad pasirinkta specialybė nėra ta, su kuria norėtųsi sieti savo ateitį. Panašiai nutiko ir Artūr. Pasirinkęs informatikos studijas Balstogės universitete suprato, kad tai ne jo svajonių profesija.

„Studijų metu galvoje vis kirbėjo mintis, kad pasirinkta specialybė nėra ta, su kuria norėsiu sieti savo gyvenimą. Taigi įgijęs informatikos bakalauro laipsnį ir siekdamas atrasti save bei tikrąjį savo karjeros kelią, išbandžiau įvairių veiklų – dirbau pardavimų vadybininku, apsaugos darbuotoju ir vairuotoju. Kol galiausiai 2015 m. pradėjau dirbti orlaivių antžeminio aptarnavimo bendrovėje „Litcargus“, – pasakoja jaunas vyras.

Aviacijos srityje Artūr atsidūrė neatsitiktinai. Darbą oro uoste jam teko pamatyti iš arti dar pačioje vaikystėje, kai tuo metu oro uoste aviacijos saugumo inspektoriumi dirbęs tėtis savaitgaliais jį pasiimdavo kartu. Vilniaus oro uostas tuo metu dar buvo gerokai mažesnis, čia jis ne tik akyliai sekė darbo procesus, bet ir per didelę stiklo sieną iš arti stebėdavo kylančius ir besileidžiančius lėktuvus. Tačiau įspūdį mažam berniukui tuomet darė ne tik lėktuvai, ne mažiau jį žavėjo ir ten dirbę žmonės.

„Kiekvienas čia sutiktas žmogus man atrodė tikras savo srities profesionalas. Tada net negalėjau įsivaizduoti, kad po 15 metų įsidarbinęs oro uoste veikiančioje įmonėje sutiksiu tuos pačius žmones, matytus vaikystėje, kurie taps mano kolegomis, iš kurių galėsiu mokytis ir semtis patirties“, – sako A. Šobot.

Nuobodu nebūna

Septynerius metus įmonėje jau dirbantis Artūr karjerą pradėjo nuo atvykstančių keleivių aptarnavimo agento pareigų, kuomet jo pagrindinės užduotys buvo vėluojančio bagažo paieška ir keleivių su specialiais poreikiais aptarnavimas. Po trejų metų įgijęs patirties ir pelnęs kolegų pripažinimą, jis tapo vyr. agentu – mokymų instruktoriumi. Šiuo metu jaunas vyras yra atsakingas už naujų darbuotojų apmokymą ir parengimą darbui su bagažo paieškos sistemomis bei specialios įrangos valdymu oro uosto teritorijoje.

Artūr akcentuodamas darbo orlaivių antžeminio aptarnavimo bendrovėje dinamiką, pažymi, kad ši veikla reikalauja didelio susikaupimo ir kruopštumo, kad keleiviai kelionės tikslą pasiektų saugiai ir laiku, o saugumas – esminis aviacijos principas. Anot jo, čia niekada nėra nuobodu, o įgytomis emocijomis šis darbas neprilygsta nei vienai anksčiau jo išbandytai veiklai.

„Čia nėra „eilinės“ darbo dienos, jos visos ypatingos. Mane ypač žavi nuolatinė kaita ir aktyvumas, juk oro uostas tai vieta, kur nuolat kažkas vyksta – filmavimai, pratybos, mokymai. Laikas čia nestovi vietoje. O ko verta galimybė iš arti pamatyti trispalvės spalvomis papuoštą Airbus A220 arba Boeing 747-400...“, – svajingai nutęsia aviacijos specialistas.

Laikas matuojamas minutės ar net sekundės tikslumu

Anot jauno vyro, nors šiame darbe vienu metu gali būti atliekamos kelios veiklos, itin svarbia vertybe išlieka – punktualumas. Jo teigimu, aviacijoje nėra apytikslio laiko, jis nurodomas minutės, o kartais net sekundės tikslumu. Aptarnaujant atvykstantį ar išvykstantį orlaivį vienu metu neretai tenka dirbti daugiau nei šešioms skirtingoms tarnyboms ir įmonėms. Nė vienas tų tarnybų darbuotojas neateina prie lėktuvo tiesiog pasigrožėti, visi atlieka tam tikrą svarbią funkciją.

Siekti užtikrinti sklandžią komunikaciją ir bendradarbiavimą tarp skyrių, anot aviacijos specialisto, padeda užtikrinti įmonėje įdiegta vadybos sistema „Lean“, skirta didinti darbo procesų efektyvumą. O taip pat ir taikomas „Gemba pasivaikščiojimų“ metodas, leidžiantis kurį laiką gyvai stebėti kito skyriaus darbo procesus, užduoti klausimus. Vaikino teigimu, tokia galimybė susipažinti su kitų skyrių darbu palengvina sąveikavimą ir padeda sklandžiau aptarnauti orlaivį bei keleivius.

Jaunuolis tikina, kad didžiausią pasitenkinimą šiame darbe jam teikia galimybė nuolat tobulėti ir mokytis. Nors „Litcargus“ įmonėje dirba jau septynerius metus, o pačiame oro uoste net dešimtmetį, jis teigia nuolatos pildantis savo žinių bagažą. Vis atsiranda naujų aviakompanijų, patvirtinamos naujos taisyklės, tenka aptarnauti naujus lėktuvus, tad kol turi galimybę augti ir tobulėti, darbas jam teikia didžiulį pasitenkinimą.

Paklaustas apie labiausiai įstrigusius momentus darbe, Artūr pripažįsta, kad įsimintinų akimirkų tikrai netrūko, tačiau maloniausias jų – pirmasis skrydis lėktuvu. Nors sunku patikėti, tačiau oro uosto teritorijoje dirbantis vyras, pats pirmą kartą lėktuvu skrido visai neseniai, kuomet prieš kelerius metus vyko į komandiruotę Romoje.

„Tada pirmą kartą pamačiau savo „darbo vietą“ iš aukštai ir supratau, kodėl aviacija taip romantizuojama. Didžioji romantika prasideda tuomet, kai lėktuvo ratai nustoja liesti žemę. Per iliuminatorių pamatytų vaizdų niekada nepamiršiu – auštantys rytai virš miestų, snieguotos kalnų viršūnės. Kartą pamatęs tokius vaizdus, noriu vėl ir vėl kilti į dangų, kad patirčiau tuos įspūdžius iš naujo“, – šypsodamasis pasakoja A. Šobot.