Apie tai sutiko papasakoti advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ advokato padėjėja Ida Skiecevičė.

Sezoninis darbas – rizikingesnis

„Sezoninio darbo sąlygų reguliavimas šiek tiek skiriasi nuo įprastinio darbo. Verta pabrėžti, kad sezoninio darbo sutartys nėra tokios saugios kaip įprasto darbo, kadangi jos yra terminuotos. Pagrindinė rizika ta, kad sezoninius darbus norima atlikti labai greitai ir poreikis atsiranda staiga. Dėl šių priežasčių, dažnu atveju, sutartys nebūna pasirašomos laiku arba išvis nepasirašomos, o darbuotojai būna apmokami minimaliai. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, jog ir sezoninių darbų sąrašas, palyginti su ankstesniu reguliavimu, yra sutrumpėjęs iki 9 darbo grupių, sujungiant panašias veiklas (anksčiau vyravo 31 skirtingos darbo grupės). Tai reiškia, kad ne visi darbai įtraukiami į sezoninių darbų sąrašą,“ – teigia Ida Skiecevičė.

Specialisto teigimu, sezoniniais darbais yra pripažįstami: statybos, kelių statybos, žemės, žemėtvarkos, žemės ūkio, miškų ūkio, miškotvarkos, žvejybos, upių transporto, vandens telkinių, pakrančių, parkų, akvakultūros tvenkinių tvarkymo darbai, aptarnavimo darbai, susiję su poilsio namų, sanatorijų veikla, turizmu ir stovyklomis (kai jie veikia ne ištisus metus), taip pat darbai, susiję su sezoninį darbą dirbančių asmenų aptarnavimu, darbai, atliekami nešildomose patalpose (palapinėse) ir lauko sąlygomis (išskyrus kelių statybos darbus) žvejybos darbai ir darbai, susiję su žuvų perdirbimu, realizavimu bei veisimu.

Sutarties trukmė, atostogos, išėjimas iš darbo ir nepilnamečių darbas

„Dirbantiems sezoninį darbą verta žinoti, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 100 straipsnio 1 dalį, sezoninių darbų trukmė negali būti ilgesnė, kaip 8 mėnesiai, o sezoninis darbas privalo būti įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą. Tokiu atveju, sudarant darbo sutartį su darbdaviu, ji gali būti sudaroma tik 8 mėnesiams, keliems sezonams arba neterminuotai. Ši sutartis, pasibaigus terminui, gali būti pratęsta kitam sezonui, nenutraukiant darbo santykių,“ – pasakoja specialistas.

Pasak Idos Skiecevičės darbuotojams, kurie dirba du sezonus ir daugiau iš eilės, nenutraukus sezoninio darbo sutarties, už tarpsezoninius laikotarpius turi būti mokama kolektyvinėje sutartyje arba sezoninio darbo sutartyje nurodyta išmoka. Vis dėlto dažnai taip nenutinka. Idos Skiecevičės teigimu, praktika rodo, kad darbdaviams patogiau sudaryti terminuotas darbo sutartis ir nemokėti tarpsezoninių išmokų. Tokia situacija kiek pablogina darbuotojo padėtį, nes darbdavys nemoka darbo užmokesčio tarpsezoniniu laikotarpiu, kuris įprastai trunka tiek pat ar net ilgiau nei pats sezoninio darbo laikotarpis.

Pasak Idos Skiecevičės , būtina įsidėmėti ir tai, kad darbuotojams, dirbantiems vieną sezoną, kuris yra ne ilgesnis, kaip 8 mėnesiai, kasmetinės atostogos nėra suteikiamos, o atleidžiant juos iš darbo, už nepanaudotas atostogas turi būti išmokėta kompensacija.

Norintiems išeiti iš darbo, sezoninio darbo sutartis gali būti nutraukta nepasibaigus terminui darbuotojo rašytiniu pareiškimu, įspėjus darbdavį prieš 5 kalendorines dienas.

Sutartį nutraukiant darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, pagal LR DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, gali būti nutraukiama įspėjant darbuotoją prieš 5 kalendorines dienas.

„Sezoninį darbą labai dažnai dirba nepilnamečiai. Tačiau jauniesiems sezoniniams darbuotojams įsidarbinti sudėtingiau nei pilnamečiams. Nuo 14 iki 16 metų amžiaus vaikai, prieš sudarydami sutartį, turi darbdaviui pateikti vieno iš tėvų arba atstovo pagal įstatymą raštišką sutikimą dėl vaiko įdarbinimo. Kartu su šiais dokumentais, jiems taip pat būtina pateikti asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą medicininę pažyma su išvada, kad nepilnametis gali dirbti konkretų darbą. Jei nepilnametis įdarbinamas mokslo metų laikotarpiu, taip pat reikalingas mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštiškas sutikimas,“ – teigia advokato padėjėja.

Populiariausios rizikos dirbant sezoninį darbą

Nors sezoninis darbas – patrauklus uždarbiavimo būdas, vyrauja begalė rizikų ir potencialių problemų, prieš kurioms atsirandant, pasak specialisto, ir būtina žinoti keletą svarbių teisinių niuansų.

„Jei darbuotojas su darbdaviu nebus pasirašę darbo sutarties, darbuotojas nebus oficialiai įdarbintas. Tai reiškia, kad dirbs nelegaliai. Šiuo atveju kyla rizika negauti darbo užmokesčio. Be to, įvykus nelaimingam atsitikimui ar susirgus, darbuotojas negautų jokių socialinių garantijų. Nepasirašę sutarties darbuotojai taip pat gali susidurti su tam tikromis situacijomis, kada darbdavys tinkamai ir laiku neinformuoja apie darbo grafikus (darbo laiką). Tai reiškia, kad darbdavys tokio laiko gali tinkamai neapskaityti ir už jį nemokėti (pvz.: už naktinį, viršvalandinį, šventinį ar darbą poilsio dieną, nesilaikant darbo ir poilsio režimo reikalavimų arba nefiksuojant viso darbo laiko). Visa tai – grubus darbo įstatymų ir darbuotojų teisių pažeidimas. Praktika rodo, kad pasitaiko atvejų, kada darbdavys moka mažesnį darbo užmokestį nei nustatyta sezoninio darbo sutartimi arba neatsiskaito su darbuotoju už viršvalandžius,“ – teigia Ida Skiecevičė.

Ką daryti susidūrus su nelegalaus darbo pasiūlymu arba jau „pasimovus“ ant sukčių kabliuko?

Specialistė Ida Skiecevičė pasakoja, kad Valstybinė darbo inspekcija savo internetiniame tinklalapyje kiekvienais metais pateikia statistiką apie užfiksuotus atvejus dėl nelegalaus darbo, nurodant ekonominės veiklos sektorius, kuriuose buvo užfiksuotas nelegalus darbas.

Pasitikrinti ir išvengti susidūrimo su nesąžiningu darbdaviu galima šiame internetiniame tinklalapyje: https://www.vdi.lt/Forms/Tema.aspx?Tema_ID=57)

„Liūdna, bet darbuotojas, kuris dirba nelegaliai, labiausiai nukenčia finansiškai, kadangi kaip ir buvo minėta prieš tai, neturint oficialios darbo sutarties, darbdavys gali nemokėti darbo užmokesčio, viršvalandžių ir kitų mokėtinų sumų, be to, atsitikus nelaimingam įvykiui ar darbuotojui susirgus, pastarasis neturi jokių socialinių garantijų. Tai suponuoja vienareikšmišką išvadą, kad darbuotojo teisės nėra pakankamai užtikrintos bei ginamos pagal LR DK nuostatas. Dirbant nelegaliai, darbuotojui sunkiau apginti ir savo pažeistas teises, sutinkamai su LR DK taikytinomis nuostatomis. Taigi, tuo atveju, jei darbuotojas įtaria, jog darbas gali būti nelegalus, būtina kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją (el. paštas info@vdi.lt), kuri atliks išsamų tyrimą,“ – teigia Ida Skiecevičė

Jei planuojate dirbti sezoninį darbą ar turite pažįstamų asmenų aplinkoje, kurie svarsto tokio darbo galimybę, štai keli svarbiausi Idos Skiecevičės patarimai:

* Būtinai sudarykite sezoninio darbo sutartį, kurioje, be kitų būtinųjų darbo sutarties sąlygų, būtų nurodyta, kad darbuotojas priimtas dirbti sulygtą sezoninį darbą pagal atitinkamą profesiją, specialybę, kvalifikaciją, taip pat nurodytas sezoninio darbo sutarties terminas.

* Sudarant sutartį, nepamirškite pasitikrinti, ar joje apibrėžta, kad darbas yra būtent sezoninio pobūdžio, kadangi, priešingu atveju, tokia sutartis nebūtų pripažįstama kaip sezoninė.

* Prieš sudarant darbo sutartį, rekomenduojama atidžiai perskaityti sutarties tekstą, atkreipti dėmesį į tai ar nustatytas minimalus darbo užmokestis, ar nepažeidžiami darbo ir poilsio laiko reikalavimai.

* Pasitikrinkite, ar siūlomas sezoninis darbas tikrai yra įtrauktas į sezoninių darbų sąrašą.

* Darbinantis pagal paprastą terminuotą darbo sutartį patikrinkite, ar darbas tikrai yra terminuoto pobūdžio. Sutartyje termino nenurodžius arba netinkamai nustačius, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją