Prekybos tinklo „Rimi“ darbuotojų organizuoti „Tautų pusryčiai“ leido ne tik paskanauti skirtingų šalių virtuvių patiekalų, bet ir darbuotojams geriau pažinti vieniems kitus. Dažnai prekybos centruose įsidarbina ir iš emigracijos sugrįžę lietuviai, kurie dalijasi sukauptais įspūdžiais. Pavyzdžiui, vadybininke dirbanti Vesta savo metus Švedijoje prisimena su šypsena, o kepinių skyriuje besisukantis Arūnas dalijasi įtempto darbo patirtimi Anglijoje.
Metai Švedijoje
„Švedijoje dirbau statybose bei tvarkiau įmonės buhalteriją. Teko pjauti, statyti, glaistyti ir laipioti stogais. Skandinavijoje darbo kultūra skiriasi nuo Lietuvos, ten darbuotojai linkę prisiimti mažiau atsakomybių, labiau atsipalaidavę, neskubantys ir yra labiau profiliuoti. Pavyzdžiui, jei statybininkas klijuoja plyteles, tai daugiau jokiais pašaliniais darbais neužsiima. Mes, lietuviai, linkę dirbti daugybę darbų, net tuos, kurie mums nepriklauso, o Švedijoje kiek kitokia darbo kultūra. Tačiau man, kaip moteriai, teko dar daugiau dirbti, kad įrodyčiau savo galimybes. Pagarbą užsitarnauti buvo sunkiau, bet viskas įmanoma“, – pasakoja V. Minkevičienė.
„Iš Švedijos parsivežiau ne tik kitokią darbo patirtį, bet ir įvairių receptų, valgymo tradicijų. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad kepenėlės puikiai dera su marinuotais agurkais, o virtas kiaušinis – su ikrais. Švedijoje taip valgyti įprasta, nors virtuvė ten gana paprasta. Mes taip pat atvežėme savų tradicijų į Švediją, pavyzdžiui, išmokėme juos gerti užplikomą kavą. Tiesa, buvo vienas patiekalas, kurio niekaip neišdrįsau paragauti – tai pūdyta silkė, nors Švedijoje tai didelis delikatesas“, – pasakoja vadybininkė.
Vairuotojo–kurjerio darbas Anglijoje
„Vežiodavau tiek žmones, tiek drabužius. Darbas buvo labai įtemptas, nes per savaitę turėdavau tik vieną laisvą dieną – sekmadienį, visas kitas dienas dirbdavau. Trečią nakties išvažiuodavau į darbą, o grįždavau dešimtą vakaro ir iškart eidavau miegoti. Nepaisant to, Anglijoje dirbti man patiko, nes supo labai draugiški žmonės bei kolektyvas, su kuriais dirbti buvo gera“, – patirtį prisimena Arūnas.
„Rimi“ parduotuvėje Arūnas dirba jau aštuonerius metus. Grįžęs iš Anglijos pradėjo ieškotis darbo, o dabar kasdien pirkėjus džiugina savo kepta duona, bandelėmis bei sausainiais. Nors dėl didelio darbo krūvio laisvu laiku Anglijoje Arūnui mažai teko pasimėgauti, iš ten jis parsivežė gerus prisiminimus ir kelis patiekalus, kuriuos ir gamino „Tautų pusryčiuose“: „Man pasirodė įdomi anglų tradicija pusryčiams valgyti keptus kiaušinius su pupelių padažu. Mums, lietuviams, gal tai kiek neįprasta, bet labai skanu ir sotu – verta pabandyti.“