„LTG Link“ jaunesniąja inžiniere dirbanti mergina sako, kad į fizikos studijas KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultete ją atvedė technologinis „smalsumo genas“.

– Ką tik apsigynėte baigiamąjį projektą ir tapote „kietos“ specialybės – fizikos – specialiste, bet dar studijuodama pradėjote dirbti „Lietuvos geležinkelių“ grupės keleivių vežimo bendrovėje „LTG Link“.

– Nemanau, kad studijos būna „kietos“ ar „minkštos“, o specialybės vyriškos ar moteriškos. Man atrodo, kad kiekvienas žmogus turi savitas veiklos sritis, kuriose geba labiausiai atsiskleisti ir save realizuoti. Vieniems patinka menas, muzika, literatūra, kitiems – įvairios technologijos, jų veikimo principai ir mechanizmai. Aš esu iš pastarųjų – man smalsu pažinti ne tik, kaip veikia vienas ar kitas įrenginys, bet ir kodėl veikia, kas generuoja jo veikimą. Tad pasirinkau savo išsilavinimą sieti su tiksliaisiais mokslais.

Vasarą, po trečio kurso, ieškojau prasmingos bei sukauptas žinias atitinkančios praktikos ir taip atsidūriau šioje įmonėje. Gavusi įdomų ir perspektyvų pasiūlymą, atlikau čia stažuotę, kurios metu taikiau diagnostikos parametrus riedmenų gedimui identifikuoti.

Po stažuotės pasilikau toliau dirbti lanksčiu grafiku. Pagal vieną iš vykdomų projektų pasirinkau ir bakalauro baigiamojo projekto temą – buvo smagu atlikti aktualų tyrimą apie guolių būklės nustatymą.

Foto: Asm. albumas


– Kas tai per tyrimas ir kodėl svarbu tirti geležinkelio riedmenų būklę?

– Saugios kelionės – mūsų visų pagrindinis prioritetas, tad kartu su kolegomis ir išorės partneriais vystome guolių monitoringo sistemą. Ši naujai vystoma sistema leidžia žengti į priekį ir iš anksto numatyti natūraliai atsirandantį vienų ar kitų detalių nusidėvėjimą.

Tyrimas atliekamas riedmenų eksploatacijos metu stebint guolių vibracijas ir atliekant gautų duomenų analizę. Remiantis guolio generuojamų virpesių charakteristikomis, galima aptikti guolių būklės pokyčius bei nustatyti besiformuojančių defektų pobūdį. Anksti identifikavus guolių gedimus, turima pakankamai laiko pasiruošti neplaniniams remontams ir išvengti nenumatytų prastovų.

Savo darbu prisidedame prie to, kad kelionės traukiniais būtų patogios, tvarios ir saugios. Riedmenys apžiūrimi po kiekvienos kelionės, o techninės priežiūros ir remontai vykdomi pagal numatytus grafikus.

– Ar pakako studijų metu įgytų žinių?

– Atliekant tyrimą pritaikiau studijų metu įgytas žinias ir kompetencijas. Labai pravertė programavimo įgūdžiai, klasikinės mechanikos, statistinės fizikos ir matematinės fizikos žinios. Žinoma, teko nemažai pasimokinti savarankiškai apie pačius guolius iš mechaninės ir inžinerinės pusės. Tačiau tai nesukėlė jokių nepatogumų, nes galėjau praktiškai pritaikyti fizikines žinias.

Darbas, susijęs su riedmenų technine priežiūra bei technologinių inovacijų vystymu, yra analitinio pobūdžio, tad užduotis, kaip ir minėjau, atlieku nuotoliu. Šis projektas yra tik dalis mano kasdienės veiklos.

Pagrindinė mano atsakomybė – riedmenų gedimų statistikos sudarymas ir analizė. Ieškau tendencijų tarp pasikartojančių gedimų, analizuoju diagnostinių parametrų duomenis.

Foto: Organizacijos nuotr.


– Ko palinkėtumėte jauniems žmonėms, dar tik svajojantiems ir planuojantiems savo profesinį kelią?

– Studijų metai KTU davė gražias patirtis, gyvų paskaitų prisiminimus, savanoriškos veiklos džiaugsmą. Labai džiaugiuosi, kad pasirinkau plataus pobūdžio studijas ir įsitraukiau į įvairias papildomas veiklas. Be to, pasinaudojau gretutinių studijų galimybe ir ugdžiau papildomas kompetencijas, praverčiančias darbe. Taip studijuodama išsigryninau, ką veikti ateityje ir atradau karjeros galimybes, apie kurias net neįsivaizdavau renkantis studijas.

Todėl jauniems žmonėms, dar tik svajojantiems apie ateitį, noriu palinkėti rinktis plataus spektro studijas, kurios būtų naudingos daugelyje sričių ir daugelyje sričių pritaikomos. Linkiu nebijoti nežinomybės planuojant savo profesinį kelią, pasitikėti pačiu procesu ir tais žmonėmis, kurie jus pasitiks ir ves visais studijų metais.