Kaip ir nurodytų daugelis šaltinių, darbdavio įvaizdžiu galima vadinti prekinio ženklo, kaip darbdavio, reputaciją ir identitetą. Visa tai paprastai plėtojama atsijojant prekinio ženklo teikiamas paslaugas ar produktus. Plėtojant darbdavio įvaizdį, svarbiausia, kad pasirinktomis priemonėmis būtų įrodomas darbuotojų lojalumas, palengvėtų naujų darbuotojų tiek paieškos, tiek atrankos procesai, darbuotojai jaustųsi motyvuoti ir patenkinti savo darbu.

Kadangi darbdavio įvaizdžio konceptas prigijo labai greitai, tikriausiai nėra nuostabu ir tai, kad dar 2017 m. atliktose apklausose buvo matoma, jog net 55 proc. įmonių palaikė darbdavio įvaizdžio plėtojimą, kaip vieną didžiausių prioritetų. Praėjusiais, 2021 m., už darbdavio įvaizdžio plėtojimo reikšmingumą pasisakė net 72 proc. darbdavių. Na, o šiais 2022 m. darbdavio įvaizdžio plėtojimo svarbą ypač teigiamai vertina net 75 proc. darbdavių. Kas gi pasikeitė per šį laiką ir kodėl vis populiarėja darbdavio įvaizdžio konceptas socialiniuose tinkluose?

Iškalbingiau už tūkstančius žodžių gali būti tik įdomioji statistika. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad:

* net 60 proc. potencialių darbuotojų rinktųsi darbo vietą, kuri turi tokias pačias vertybes ir įsitikinimus;
* galimybė socialiniuose tinkluose pamatyti, ką reiškia dirbti įmonėje, kurioje darbuotojas planuoja aplikuoti, padidina jo apsisprendimą aplikuoti iš tikrųjų;
* net 71 proc. pirkėjų nustojo remti prekinį ženklą ką nors įsigyjant, kai sužinojo apie prastą įmonės darbuotojų vertinimą;
* 73 proc. tūkstantmečio kartos žmonių savo paskutinę darbovietę, rado būtent per socialinius tinklus;
* į darbdavio įvaizdžio kūrimą investuoja net tokie savo rinkos vilkai, kaip „Google“, „Facebook“ ar „Apple“.

Įdomių ir darbdavio įvaizdžio svarbą atspindinčių statistikos faktų būtų galima pateikti ir daugiau, tačiau net ir iš pateiktųjų tampa aišku, jog darbdavio įvaizdžio plėtojimo priemonės tikrai atsiperka. Štai, kodėl kasmet darbdavio įvaizdžio kūrimo poreikis įmonėse vis auga.

Kam apsimoka?

Kai kurių įmonių atstovai dažnai domisi, kam apsimoka plėtoti darbdavio įvaizdį. Žvelgiant tiek į statistiką, tiek į tendencijas, panašu, kad investuoti į darbdavio įvaizdžio komunikaciją pravartu kiekvienam prekiniam ženklui – net ir naujai susikūrusiam. Darbdavio įvaizdžio plėtojimas nuo pat įmonės pirmųjų žingsnių padės nuosekliai kurti savo įvaizdį ir ateityje sulaukti pripažinimo ne tik iš kitų įmonių atstovų, bet kartu ir potencialių darbuotojų. Juk pastariesiems dažnai svarbu, kad prekinis ženklas puoselėtų tam tikras vertybes, būtų matomas rinkoje, todėl, galimai, būtų sėkmingas ir patrauklus darbdavys pradėti karjerą, o gal net persikvalifikuoti būtent toje įmonėje.

Tačiau tam, kad tai būtų vykdoma sėkmingai, labai svarbu darbdavio įvaizdį kurti nuosekliai ir apgalvotai. Pasitaiko atvejų, kai darbdaviai hiperbolizuoja savo nuveiktus darbus dėl kuriamo įvaizdžio, tačiau tai neatspindi tikrovės. Tai yra nesektinas pavyzdys.

Taigi, kaip sėkmingai investuoti į darbdavio įvaizdį socialiniuose tinkluose?

Jeigu turite savo vidinių specialistų komandą, kartu su ja galite suorganizuoti tam tikras minčių lietaus sesijas, kurių metu apgalvotumėte:

- kaip norėtumėte atrodyti klientų ir potencialių darbuotojų akivaizdoje;
- kokie yra jūsų, kaip įmonės išskirtinumai ir privalumai;
- kokios yra jūsų pagrindinės vertybės, kurias norėtumėte komunikuoti;
- kokiomis priemonėmis apsimokėtų komunikuoti apie savo, kaip darbdavio, laimėjimus, komandos nuveiktus darbus, o gal net ir įkvepiančius iššūkius;
- ką dėl geresnio darbdavio įvaizdžio galėtumėte pakeisti ar integruoti savo įmonėje.

Efektyviau net 561 proc.

Jei komandos neturite arba patiems įgyvendinti užsibrėžtas idėjas sudėtinga, šiandien darbdavio įvaizdžio komunikacijos kūrimo paslaugas siūlo itin platus spektras skaitmeninės rinkodaros įmonių. Daugelis jų užtikrins, kad jūsų įmonės socialiniuose tinkluose atsidurtų tik tai, kas pabrėžtų jūsų išskirtinumus, atspindėtų jūsų sėkmes ir įkvepiančius iššūkius, atskleistų jūsų darbo kultūrą, vertybes bei svarbiausius tikslus.

Galime atskleisti paslaptį, kad daugelis skaitmeninės rinkodaros įmonių, kuriant darbdavio įvaizdį, jums be jokios abejonės turėtų pasiūlyti ambasadorystės galimybę. Ji šiandien taip pat kaip ir darbdavio įvaizdžio konceptas, išgyvena apogėjų.

Ambasadoriais tapę ir įmonėje dirbantys darbuotojai tampa savotiškais savo darbovietės nuomonės formuotojais arba kitaip – influenceriais. Jie, kalbėdami savo asmeniniuose socialinių tinklų (dažniausiu atveju, „LinkedIn“) įrašuose, iš savo asmeninės perspektyvos pasakoja apie įmonės, kurioje dirba, naujienas, savo indėlį į įmonės sėkmę, pasiektus tikslus, patirtus nuotykius ir kitus vidinius įmonės aspektus, apie kuriuos anksčiau, plėtojant tik paviršutinišką įmonės komunikaciją įmonės vardu, būtų buvę ne tik sunkiau kalbėti įtraukiai, tačiau kartu sulauktų mažiau susidomėjimo. Tai rodo ir statistika, kuri atskleidžia, jog darbuotojų, t.y ambasadorių kurti įrašai apie įmonę ir savo darbus joje, sulaukia net 561 proc. daugiau įsitraukimo nei panašūs įrašai, publikuoti įmonės vardu.

Svarbiausia, kad ambasadorystė – tik vienas iš šiandien populiarių būdų kurti darbdavio įvaizdį socialiniuose tinkluose. Tad jei jaučiate, kad pats laikas būtų pagerinti savo įmonės, kaip darbdavio, įvaizdį socialiniuose tinkluose, pravartu neatidėlioti šios galimybės.

Kadangi darbdavio įvaizdžio formavimas socialiniuose tinkluose šiandien įgauna pagreitį ir yra populiarus, didelė tikimybė, kad tokių paslaugų, kaip darbdavio įvaizdžio formavimas socialiniuose tinkluose, tik augs. Todėl norintiems būti labiau matomais, pats laikas strateguoti savo įvaizdį, nesvarbu, esate startuolis, organizacija ar mažas prekinis ženklas. Istorijos, skaidrumas, vertybių komunikacija šiandien griauna netikrumo sienas ir kur kas efektyviau į darbo vietas pritraukia kompetentingus, sąmoningus kandidatus, kuriems svarbiau vidaus kultūros klimatas, žadantis augimą, o ne vien algalapis už atidirbtas dienas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją