Darbas užsienyje, šeima – Lietuvoje: psichologė pataria, kaip išsaugoti santykius

Noras užsidirbti, pasisemti patirties ar išmokti naujų dalykų dažną lietuvį išvilioja kurį laiką pagyventi užsienyje. Namuose lieka šeima, draugai, mylimieji. Kaip surasti balansą tarp savo tikslų siekimo ir noro išsaugoti santykius? Psichologė įsitikinusi – ne atstumas išskiria žmones, o nepasiruošimas pokyčiams.

2 mėnesius dirba, 2 savaites ilsisi

Prienuose gyvenantis Valdas Mačiulis jau šešerius metus dirba fasado darbus Švedijoje atliekančioje įmonėje „Kovenda“. Du mėnesius vyras darbuojasi Švedijoje, o paskui dvi savaites praleidžia Lietuvoje su šeima.

„Dirbau statybose Lietuvoje, Danijoje, teko uždarbiauti ir Vokietijoje. Įmonė, kurioje dirbau Lietuvoje, bankrutavo, todėl ieškodamas geresnio uždarbio išvykau dirbti lietuvių įkurtoje bendrovėje Švedijoje“, – pasakoja vyras.

V. Mačiuliui Skandinavijoje dirbti patinka, jį žavi švedų mandagumas, darbo ir vairavimo kultūra. Prieniškis juokiasi, kad grįžęs namo nebemoka vairuoti automobilio, nes atpranta nuo lietuviškų vairavimo ypatumų.

„Švedijoje, jei parodai posūkį, tave vairuotojai praleidžia, o Lietuvoje visi labai skuba, pyksta ir nesirūpina aplinkiniais“, – skirtumus pastebi vyras.

Laisvu nuo darbo metu V. Mačiulis mėgsta žvejoti, dažnai prie jūros ar ežero lekia kartu su tokį pat pomėgį turinčiu kolega. Šiuo metu Malmėje dirbantis vyras pasakoja, kad jūroje gerai kimba vėjažuvės, plekšnės, skumbrės. Mažesnes lietuvis paleidžia, o didesnes pats išsirūko arba išsikepa.

Technologijos padeda nenutolti

Iš Švedijos grįžtančio vyro namuose laukia žmona. Ji vykti kartu į Švediją negali, nes slaugo senyvą anytą. V. Mačiulis džiaugiasi, kad šeimai jo darbas Švedijoje nepakenkė, tačiau pastebi, kad ne visiems užsienyje dirbantiems lietuviams pavyksta išsaugoti santykius.

Nuo ko tai priklauso? Psichologė ir įmonės „Triple O Consulting“ partnerė Laura Rimkutė sako, kad iš esmės santykiams per atstumą galioja tos pačios sąlygos kaip ir įprastiems santykiams: svarbu kurti ryšį, išlaikyti atvirumą, kalbėtis apie problemas.

„Šiuolaikinės technologijos ir nuotolinių bendravimo priemonių įvairovė leidžia jausti ryšį net ir gyvenant toli vienas nuo kito (nebent skiria didelis laiko juostų skirtumas). Jei žmonės deda sąmoningas pastangas ir kuria bendras patirtis, jie susitvarko su atstumo iššūkiu. Abu partneriai turi jaustis svarbūs, abu besitaikantys prie situacijos, abu turi jausti, kad kitas stengiasi dėl jo“, – pataria specialistė.

Skyrybų statistika nesiskiria

Šiais laikais daug porų palaiko santykius per atstumą. Dažniausiai tokį gyvenimą tenka rinktis dėl studijų ar darbo užsienyje. Pasak L. Rimkutės, santykių per atstumą skyrybų statistika nelabai skiriasi nuo įprastinių santykių statistikos.

„Bent jau Amerikoje išsiskiria apie 40 proc. santykius per atstumą palaikančių porų. Panašiai tiek išsiskiria ir gyvenančių kartu porų. Tos per atstumą bendraujančios poros dažniausiai išsiskiria per maždaug 4 su puse mėnesio. Tačiau partnerius išskiria ne pats atstumas, o nepasiruošimas pokyčiams.

Tie, kurie tam ruošiasi iš anksto, aptaria iššūkius, sutaria bendravimo taisykles, lengviau atlaiko pokyčius. Be to, nereikėtų vengti susitikus su savo šeima kalbėtis apie kylančias problemas. Daugelis porų to vengia, nes susitikę nori tiesiog gerai praleisti laiką. Paskui neišsakyti dalykai kaupiasi ir galiausiai prasiveržia dideliais konfliktais, kuriuos būna sunku suvaldyti, kurių paskui gailimasi“, – sako psichologė.

Išvykusiems į svetimą šalį ir bandantiems ten kurti naują gyvenimą be artimųjų L. Rimkutė pataria nepamiršti savęs, turėti asmeninius hobius, dalyvauti socialiniame gyvenime. Santykiuose per atstumą kartais dėl liūdesio ir noro būti kartu su savo šeima kyla pavojus atsiskirti nuo supančios aplinkos, izoliuotis. Tačiau tai nepadeda nei žmogui jaustis geriau, nei patiems santykiams. Draugai, hobiai, bendravimas, pasiekimų jausmas gali padėti išlaikyti gerą savijautą ir geresnius santykius.