Apie drąsą keisti profesiją, savarankišką mokymąsi žiūrint „Youtube“ vaizdo medžiagą ir labai greitai pasiektą tikslą įsidarbinti prestižinėje IT įmonėje dalijosi „Devbridge“ programuotojas Laurynas Aukštuolis.

– Daugiau nei dešimtmetį darbavotės vienoje didžiausių Lietuvos spaustuvių, kur sėkmingai kilote karjeros laiptais, kas visgi paskatino keisti profesiją ir įžengti būtent į IT sritį? Kaip susidomėjote technologijų sektoriumi?

– Tinklalapių kūrimo sritimi mėgėjiškai domėjausi jau nuo mokyklos laikų. Mane visada domino tos sritys, kurios vienaip ar kitaip sujungia kūrybą ir technologiją, pavyzdžiui, grafinis dizainas, muzikos technologijos, architektūra, fotografija ir t.t. Ne viena iš šių sričių ir buvo mano akiratyje, kai rinkausi, kur studijuoti ir kokią profesiją pasirinkti.

Įstojau į grafinių komunikacijų inžineriją, o po bakalauro studijų iš karto patekau į spaustuvę, kur dirbau 11 metų. Gali pasirodyti, kad tai gana ilgas laikotarpis dirbti vienoje įmonėje, bet šioje srityje tai yra ganėtinai įprasta. Bet to, mano pareigos nuolat kito, netrūko vis naujų iššūkių, todėl laikas bėgo labai greitai. Tiesa, ši dinamika pasikeitė prasidėjus pandemijai. Rinka, kurioje dirbau, „žengė“ kelis nemažus žingsnius atgal, apmirė, todėl atsirado laiko pamąstyti apie kitokias perspektyvas, išmokti ką nors naujo. Nemanau, kad pandemija buvo lemiamas faktorius, kuris paragino nuspręsti keisti karjeros kryptį – tokių minčių buvo ir prieš tai, tačiau tai tikrai pastūmėjo greičiau priimti sprendimą. Pradėjau gilinti savo programavimo įgūdžius ir ėmiau pamažu žvalgytis į IT darbo rinką.

– Ar buvo svarstymų po mokyklos rinktis IT studijas, kodėl pasirinkote būtent grafinių komunikacijų inžineriją?

– Renkantis studijų kryptį, informacinės technologijos buvo mano svarstomų specialybių sąraše. Tačiau pirmumą suteikiau grafinių komunikacijų inžinerijai. Tuo metu man atrodė, kad ši specialybė labiau aprėpia mano jau turimų įgūdžių ir domėjimosi sričių sąrašą. Man stojant į studijas prieš 17 metų, informatika dar neatrodė tokia įvairialypė, nebuvo tiek daug informacijos apie įvairias jos sritis ir praktikas (nebuvo Youtube!), todėl buvo sunkiau „pasimatuoti“, ar programavimas tau tinka ir patinka. Dabar šią sritį matau visai kitaip. Manau, kad UX/UI, Front-End, Back-End, testavimo srityse savo vietą gali atrasti įvairiausių profesijų, kompetencijų turintys žmonės.

Aš savo ruožtu supratau, kad man labai patinka spręsti įvairias logines užduotis, kurti aplikacijas, sprendžiančias verslo problemas. Šiame procese atrandu tam tikrą kūrybą, nes programavime dažnai tą pačią užduotį galima atlikti skirtingai, savaip, įdėti dalelę savęs.

Foto: Asm. albumas


– Daug mokėtės ir tobulėjote savarankiškai, tai galbūt ir nulėmė, kad lengvai patekote į „Sourcery“ akademiją, skirtą jauniesiems programuotojams? Kas kėlė daugiausiai iššūkių, mokantis jau nebe savarankiškai, o akademijoje su kitais dalyviais?

– Į akademiją patekau su HTML, CSS ir bendrais JavaScript programavimo kalbos pagrindais, kuriuos įgijau savarankiškai. Jų man užteko, kad sėkmingai išlaikyčiau stojamąjį egzaminą, bet tolimesniam darbui akademijoje reikėjo per labai trumpą laiką išmokti gerokai daugiau programavimo praktikų. Tai man ir buvo didžiausias iššūkis, ypač, kai teko derinti mokslus ir tuometinį darbą.

Tačiau darbas IT srityje nėra vien idealus programavimo kalbos mokėjimas. Mano nuomone, tiek pat svarbus yra ir mokėjimas komunikuoti bei dirbti komandoje, taip pat gebėjimas perprasti verslo logiką, kliento poreikius. Kiekvienas projektas yra labai skirtingas, tad visi tobulėja gilindamiesi į technines ir į kliento verslo subtilybes. Prisijungęs prie komandos, kurią daugiau nei 80 procentų sudaro ilgametę patirtį sukaupę specialistai, ir pats nė nepastebi, kaip išmoksti greitai mokytis. Man komanda ne tik padėjo perprasti techninę sritį, bet ir susiformuoti kaip specialistui ne vien tik iš profesinės pusės. Pastarųjų įgūdžių savarankiškai neįgysi, o programavimo įgūdžio tobulinimas savarankiškai, dažnai vis tiek nebus toks greitas ir efektyvus, kaip dirbant profesionalios komandos apsuptyje.

– Sėkmingai baigęs akademiją ir praėjęs atranką, buvote pakviestas prisijungti prie „Devbridge“ komandos. Kas buvo įdomiausia ir sunkiausia per pirmuosius darbo metus?

– Kai prieš metus prisijungiau prie įmonės, darbuotoju skaičiumi ji buvo daugiau nei 4 kartus didesnė už mano buvusią darbovietę, bet to, veikianti 5 skirtingose šalyse – Čikagoje, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Buvo įdomu ir, neslėpsiu, kiek baugu startuoti tokio dydžio kolektyve. Bet pažinčių ratas greitai plečiasi, o didelio kolektyvo privalumas – visada gali rasti bendraminčių. Įmonėje daug papildomų veiklų, kurios apjungia skirtingų pomėgių žmones. Mano atveju, tai yra muzika – dainavimas ir grojimas klavišiniais instrumentais. Netrukus po to, kai įsidarbinau šioje įmonėje, gavau pasiūlymą prisidėti prie įmonės muzikinės rock‘o cover‘ių grupės, kuri jau eilę metų groja visuose įmonės renginiuose. Nelaikau savęs nei rimtu pianistu, nei tikru rokeriu, bet naujo iššūkio ir galimybės su savo kolegomis padirbėti visai kitokiame amplua – repeticijų studijoje – tiesiog negalėjau atsisakyti.

– Esate gana atpažįstamas veidas scenoje ir matomas įvairiuose muzikiniuose projektuose, koncertuose, talkinate žymiausiems Lietuvos atlikėjams kaip pritariantysis vokalistas. Kaip pavyksta suderinti šią veiklą su pagrindiniu darbu?

– Šiuo metu esu vokalistų grupės „Vilnius Voices“ dalis. Tai žmonės, su kuriais jau eilę metų dalyvaujame įvairiuose muzikiniuose projektuose, dažniausiai kaip pritariantysis „gospel“ stiliaus choras. Esam talkinę tokiems atlikėjams, kaip Lilas ir Innomine, Skamp, Colours of Bubbles, Jeronimas Milius, Monika Linkytė, Evgenya Redko ir kt.

Muzika įvairiais mano gyvenimo tarpsniais užima vis skirtingą jo dalį. Buvo etapų, kai įsitraukimas į muzikinę veiklą buvo gerokai intensyvesnis – prisimenu laikus, kai po ilgos naktinės sesijos įrašų studijoje ir poros valandų miego tekdavo keltis į paskaitas universitete ar darbą spaustuvėje. Šiuo metu ji tikrai nėra tokia intensyvi. Tiesa, derinti programuotojo darbą ir papildomą veiklą, man rodos, yra žymiai lengviau. Darbo valandas galima lengviau pritaikyti prie savo ritmo ir grafiko.

Foto: Asm. albumas


– Prie kokių IT produktų kūrimo tenka šiuo metu prisiliesti, kokią vertę ir galutinį produktą kuriate vartotojams? Kokias sukauptas žinias, ankstesnes patirtis, pavyksta panaudoti kasdieniniame darbe?

– Projektas, prie kurio šiuo metu dirbu, yra platforma, skirta farmacijos kompanijų išlaidų ataskaitų teikimo įvairioms audito institucijoms automatizacijai. Ji palengvina ir pagreitina darbą šių įmonių apskaitos, finansų skyrių darbuotojams, išvengiant sudėtingo ir varginančio rankinio duomenų įvedimo, tvarkymo bei išvedimo.

Pastebėjau, kad lengviau „įsivažiuoti“ į projekto specifiką ir komandos darbą man padėjo ir patirtis, įgyta dirbant projektų vadovu su įvairiais verslo klientas gamybinėje įmonėje. Nors spaudos ir IT sritys iš pažiūros yra labai skirtingos, tikslas, mano galva, yra tas pats – pagaminti produktą, kuris atitiktų ar net viršytų kliento lūkesčius. Tų lūkesčių supratimas ir valdymas, sugebėjimas į problemą pažiūrėti iš kliento perspektyvos yra svarbūs įgūdžiai bet kurioje srityje.

Manau, kad žmonės, ateinantys į IT iš kitų profesijų su vienokia ar kitokia patirtimi, neretai gali pasinaudoti ja kaip privalumu, ir taip bent iš dalies ar laikinai kompensuoti trūkstamus techninius įgūdžius ir trūkstamą IT srities patirtį.

– Kokie jūsų tolimesni lūkesčiai IT srityje, ką norėtumėte pasiekti? Ir ko palinkėtumėte, tiems, kurie galbūt dar tik svajoja persikvalifikuoti į IT specialistus?

– Dirbdamas IT srityje kasdien išmokstu kažką naujo. Mano lūkestis – niekada neprarasti smalsumo, noro mokytis ir tobulėti. To paties linkiu ir kitiems. Ši savybė, mano nuomone, yra svarbiausia siekiant bet kokių tikslų IT srityje, norint įsitvirtinti technologijų sektoriuje bei svajojant tapti šios profesijos atstovu.