5 patarimai, kaip pasiruošti atostogoms – kad jaustumėtės laimingas ne tik prieš jas, bet ir po jų grįždamas į darbą

Nors apmokamų atostogų tradicijos susiformavo dar prieš šimtmetį ir daugelis keliaudavo į nepažintas šalis, kurortinius miestelius, ilsėdavosi įvairiose sveikatinimo vietose, tačiau apmokamų atostogų tradicijos susiformavo vos prieš kelis dešimtmečius. Tik ar išmokome kokybiškai ilsėtis, puoselėti emocinę sveikatą ir jau gebame kokybiškai atitrūkti nuo darbinių įsipareigojimų?

Anot JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ žmonių ir organizacijos vystymo direktorės, ISM profesorės dr. Raimondos Alonderienės, atostogos – tai laikas, skirtas persikrauti, atgaivinti nuilsusį kūną ir protą, kad galėtume sėkmingai grįžti į kasdienines veiklas su naujomis jėgomis. Tad kaip pasiruošti atostogoms ir ką privalu padaryti, kad poilsis būtų sklandus ir teiktų džiaugsmą?

1 patarimas. Poilsį būtinai suplanuokite iš anksto.

Kaip pranešime spaudai teigia R. Alonderienė, tyrimai rodo, kad žmonės yra daug laimingesni prieš atostogas, jų laukdami, nei joms pasibaigus. Todėl norint sveikai ir tinkamai funkcionuoti, kelis kartus per metus yra būtina persikrauti kiekvienam žmogui. Verta iš anksto suplanuoti, kurią darbų krūvio dalį galima padaryti iki atostogų, kad vėliau, jau sugrįžus, jų liktų mažiau. Atostogos tiesiogiai prisideda ir prie motyvacijos darbe, todėl yra privalu ne tik atostogauti, bet ir atsakingai ruoštis poilsiui bei mėgautis šiuo maloniu planavimu bei laukimu.

„Ne veltui darbo kodekse aiškiai suformuluota rekomendacija imti bent 2 savaites nepertraukiamų atostogų per metus. Į atostogas dažnai prireikia laiko įsivažiuoti psichologiškai. Todėl poilsiui, kaip ir bet kokioms kitoms veikloms, reikėtų pradėti ruoštis gerokai iš anksto. Vargu ar kiekvienas gebame lyg mygtuką paspaudus išjungti vienas mintis ir įjungti atostogų ritmą. Jei atostogos trumpos – jau tik pradėjai atsipalaiduoti ir jau pradedama jaudintis, kad tuoj į darbą reikės grįžti. Tad kartais verta pavargti nuo atostogų, kad su didesniu džiaugsmu lauktume darbo. Norisi pažiūrėti, kas nutinka, kai žmogus sąmoningai arba ne, atidėlioja ir atostogų neima – „taigi pailsiu per savaitgalį“. Tokiu būdu mes dirbame vienu režimu, kaip mašina. Ilgai vienu režimu dirbanti mašina greičiau sugenda. Tad žmonėms būtina keisti užimtumo intensyvumą, lokaciją, dienos režimą, kad galėtų „nesubyrėję“ veikti ilgiau. Tam kelių dienų per metus kartais net ir neužtenka. O vasara persikrovimui, neabejotinai, gali puikiai pasitarnauti“, – įsitikinusi vadovė.

2 patarimas: Tinkamai ir kokybiškai perduokite darbus kolegoms.

Žmonių ir organizacijos vystymo direktorė pabrėžia, kad labai dažnai pasitaiko atvejų, kai darbuotojas nenori eiti atostogauti, kadangi nenori apkrauti kolegų ir perduoti savo darbų kitiems, jį galintiems pavaduoti kolegoms. Tačiau reikia išsiaiškinti tokio nenoro priežastis – ar jos priklauso nuo darbuotojo ir jo aplinkos, ar jau yra užprogramuotos organizacijos viduje.

„Neretai žmogus gali turėti užslėptų baimių – be manęs kažkas sugrius, o jei be manęs nesugrius, tai neatrodysiu toks reikalingas ir nepakeičiamas, o kur dar stereotipai, kad ilsisi tik silpni ir pan. Tačiau tokios baimės kaip tik rodo žmogaus silpnumą. Kartais užtenka tik pasikalbėti su kolegomis ir iš anksto perspėti kolegas, darbuotojus ar partnerius, kiek vėluos darbai ir pan. Kita vertus, kartais organizacija gali užprogramuoti tokį nenorą – nėra aišku, koks žmogus galės pavaduoti atostogų metu, grįžus susikaupę darbai kartais darbuotoją priverčia dirbti ilgus viršvalandžius, o jeigu dar darboholinė organizacijos kultūra smerkia atostogaujančius? Tačiau vadovo vaidmuo čia irgi yra itin svarbus, jis turi rodyti pavyzdį ir skatinti darbuotojus turėti sveiką darbo ir poilsio balansą. Juk dažniau komandai įstringa ne tai, ką girdi, o tai, ką mato. Jei vadovas žodžiu ragina atostogauti, o pats jau trejus metus ilgiau nei savaitei nėra išvykęs, signalas yra aiškus. Komanda bus linkusi atostogauti mažiau, o jei ims ilgesnes atostogas, neretai kartu vešis kaltės jausmą“, – akcentuoja R. Alonderienė.

3 patarimas. Ribokite darbovietės komunikacijos kanalų naudojimą.

Vadovė pataria, kad prieš prasidedant atostogoms reiktų nepamiršti išjungti visas darbines prieigas – el. paštą, kitus darbovietės komunikacijos kanalų žinučių perspėjimus. Taip pat geriau susitarti su vadovu ir kolegomis, kad jums skambins telefonu tik tada, jeigu situacija bus tikrai išskirtinė ir laukti jau nebebus galima.

„Reikia nepamiršti, kad atostogų faktas nebūtinai reiškia poilsio. Jei žmogus negeba „išjungti darbo“, per atostogas skaito laiškus, žinutes, įsitraukia į darbinius sprendimus, domisi, kas vyksta darbe atostogaudamas, tai nėra kokybiškas poilsis. Atsiriboti yra būtina ir susitaikyti, kad po atostogų jūsų lauks daugiau darbų nei įprastai, pavyzdžiui, keli šimtai neatsakytų el. laiškų, Slack ar Teams žinučių. Tačiau dėl to kelti sau streso nereikia, o jeigu norite kuo ramiau sugrįžti į darbus, rekomenduojama iš atostogų kelionių sugrįžti bent kiek anksčiau nei darbo dienos išvakarėse. Tokiu būdu skirsite dieną ir daiktų pakavimo, namų ruošos darbams, ir galėsite mintimis sugrįžti į darbą. Na, o jei labai jau maga, galima pradėti skaityti tuos kelis šimtus el. laiškų ir darbo dienos išvakarėse“, – patarė pašnekovė.

4 patarimas. Pamirškite darbą ir problemas.

R. Alonderienės teigimu, reguliarios ir tinkamai suplanuotos atostogos labiau veikia ir kaip perdegimo prevencija. Emocinio perdegimo būsena neretu atveju reikalauja itin ilgų atostogų ar net išėjimo iš darbo, kad žmogus galėtų pataisyti psichologinę sveikatą, tad jeigu to norisi išvengti, reikėtų reguliariai planuoti atostogas, o jų metu visiškai pamiršti darbą ir su juo susijusius klausimus bei problemas.

„Jei kasdienis krūvis yra labiau fizinis, patartina leisti kūnui pailsėti ir užsiimti priešingomis veiklomis. Jei protinis – galima duoti kūnui daugiau fizinio krūvio, kad mąstymas apie darbines veiklas visiškai „atsijungtų“. Tokiu būdu žmogus gali ne tik pailsėti, bet ir išlaisvinti protą iš įprastų mąstymo modelių. Grįžęs į darbą gali matyti veiklas kitu kampu, rasti sprendimų iš užstrigusių situacijų, ne taip jautriai reaguoti į erzinančius dirgiklius. Jei atostogos trumpos, gali nutikti, jog tik pradėjus atsipalaiduoti, matysite, kad rytoj jau ir atostogų pabaiga. Suplanuokite detaliai veiklas, kurios nutolusios nuo darbo: po ranka neturėtų būti darbo užrašų knygelės, skaitykite kuo mažiau darbinės literatūros. Net jei atostogaujate su bendradarbiais, sutarkite apie darbą visiškai nekalbėti“, – pabrėžė direktorė.

5 patarimas. Mokykitės išlaikyti darbo ir poilsio balansą.

R. Alonderienė pabrėžia, kad atostogos, nors ir gali padėti ištrūkti iš rutinos ir į darbus vėliau pažiūrėti kitu kampu. Kita vertus, jei žmogus yra pervargęs ar perdegęs darbe dėl pernelyg didelio darbo krūvio, pavargęs emociškai, vargu ar mėnesio atostogos padės išsigelbėti. Tačiau vos sugrįžus po atostogų pats metas imtis pokyčių ir stengtis pradėti praktikuoti darbo ir poilsio režimą.

„Po atostogų sugrįžus verta pasidalyti geromis emocijomis su kolegomis ir stengtis, kad atostogų laimė taip greitai neapleistų. Įmonėje skatiname savo darbuotojus ne tik kasmet atostogauti, bet ir subalansuoti darbą ir laisvalaikį. Daugelis mūsų darbuotojų renkasi sveikas laisvalaikio praleidimo formas – sporto klubus, jogos, tinklinio, dviračių ir kitas treniruotes. Tokiu būdu keičiasi perspektyva iš protinės į fizinę veiklą. Jau daugelį metų neribotai apmokame psichologo konsultacijas, skatiname vadovus kalbėtis su komandos nariais, mokome atpažinti perdegimą, taip pat raginame treniruoti emocinę sveikatą, organizuodami įvairius mokymus, kviesdami į organizaciją išorinius ekspertus pasidalyti patirtimi. Be to, jau keletą metų nuolat primename apie poilsio svarbą, siūlome papildomas apmokamas atostogų dienas, kad nepritrūktų poilsio laiko. Reikėtų nepamiršti savo aplinkoje skatinti puoselėti geras emocijas, juk kaip smagu dalytis įspūdžiais su kolegomis, ir, žinoma, jau gerai pailsėjus nedelsti pradėti svajoti bei planuoti kitų metų atostogas“, – pataria įmonės žmonių ir organizacijos vystymo direktorė.