1 Mitas: Personalo specialistai rūpinasi tik įmonės interesais, o ne darbuotojų poreikiais

Vienas žymiausių britų verslininkų, milijardierius Richard Branson yra pasakęs: „Ne klientai yra patys svarbiausi, o darbuotojai. Jei tinkamai rūpinsiesi darbuotojais, jie tinkamai pasirūpins klientais“.

Personalo specialistams iš tiesų itin svarbu užtikrinti efektyvų organizacijos struktūros ir procesų valdymą, tačiau drauge rūpinamasi ir darbuotojų gerove. Pasak PVPA valdybos narės, vadybos konsultantės Solveigos Grudienės, žmogiškųjų išteklių specialistai atstovauja ir įmonės, ir darbuotojų interesus.

„Reikia nuolat laviruoti ir rasti aukso vidurį, išgirsti ir rasti būdų patenkinti pagrįstus darbuotojų lūkesčius. Darbuotojai gali būti patys geriausi įmonės procesų tobulinimo konsultantai, o personalo specialistai gali išgirsti darbuotojų idėjas, sudaro sąlygas jiems dalintis savo įžvalgomis, jas aptaria su organizacijos vadovais. Ši komanda mato bendrą vaizdą, jaučia organizacijos pulsą“, – sako S. Grudienė. Ne veltui kai kuriose organizacijose personalu besirūpinančių žmonių pareigos pavadintos Žmonių ir kultūros ambasadoriais.

Foto: Asm. albumas


2 Mitas: Personalo specialistų darbas nuobodus – vien tabeliai, grafikai ir darbo sutartys

Nors dalis dirbančiųjų tiesiogiai su personalo specialistais susiduria tik sudarant darbo sutartį ir ją nutraukiant, iš tiesų šios komandos veikla visus darbuotojus lydi nuolat, o administracinės užduotys tėra nedidelė darbo dalis.

Anot S. Grudienės, personalo valdymo veikla išsiplėtusi tiek, kad funkcijas jau sunku aprėpti. „Pradedant kasdieniais organizaciniais klausimais ir baigiant strateginiais sprendimais, susijusiais su specialistų poreikio planavimu ar organizacijos kultūros puoselėjimu. Tobulėjant technologijoms administracinių funkcijų šiame darbe nuolat mažėja, bet daugėja strateginių uždavinių. Vertingiausias įmonių turtas – žmonės, kuriuos reikia ne tik privilioti, bet ir sugebėti išlaikyti. Darbuotojams reikia sukurti palankias sąlygas, rūpintis jų motyvacija, tobulėjimu, produktyvumu“, – pastebi PVPA atstovė Europos personalo valdymo asociacijoje.

3 Mitas: Personalo specialistai kitiems tik „trukdo“ normaliai dirbti

Dar vienas laiškas iš personalo skyriaus apie organizuojamą apklausą, renginį arba paskaitą darbuotojams ne pradžiugino, o supykdė? Vadybos konsultantė S. Grudienė atkreipia dėmesį, kad darbuotojų įsitraukimas į organizaciją – svarbus ir darbo rezultatyvumui, ir žmonių motyvacijai.

„Įvairios organizacijose inicijuojamos veiklos, kurios atitraukia nuo tiesioginių funkcijų, nėra savitikslės. Darbe, kuriame praleidžiame labai daug laiko, svarbu jaustis gerai, komandos dalimi. Tokie renginiai iš tiesų prasmingi: stiprina komandų tarpusavio ryšį, gerina komunikaciją, padeda geriau suprasti bendrus organizacijos tikslus, o tai visada pozityviai paveikia darbuotojų motyvaciją. Bendri renginiai taip pat padeda pajausti komandoje tvyrančią atmosferą, o kartais ir identifikuoti problemas“, – sako PVPA valdybos narė.

Foto: Shutterstock


Vadybos ekspertė atkreipia dėmesį, kad veiklos, stiprinančios komandą, pastaraisiais metais ypač reikalingos. „Nuotolinio darbo laikotarpis parodė, kad daugelyje darbų mes galime dirbti kiekvienas atskirai, bet ilgainiui pasimeta komandos jausmas, nebelieka „mes“, nuotoliniai susirinkimai turi mažiau kūrybinio potencialo. Dėl šių priežasčių būtent personalo specialistų rekomendacijos lemia, kad vadovai tartųsi su savo komandomis dėl hibridinio darbo modelio, kuriame būtų numatytos komandos dienos, skirtos komandos ryšiams stiprinti“, – pastebi S. Grudienė.

4 Mitas: Personalo specialistu gali būti bet kas, tam nereikia jokių ypatingų žinių

Personalo profesionalams iš tiesų reikia ne tik specifinių kompetencijų, bet ir tam tikrų asmeninių savybių. „Nuolatinis darbas su žmonėmis, užtikrinant efektyvius procesus bei sprendžiant kylančias problemas, reikalauja empatijos, gebėjimo išklausyti ir išgirsti. Taip pat – argumentuotai išsakyti, netgi „parduoti“ idėjas tiek vadovams, tiek komandai. Personalo specialistui svarbu gerai suprasti verslo kontekstą, organizacijos veiklą ir tikslus, kad žmogiškųjų išteklių procesai būtų suderinti su strateginiais organizacijos uždaviniais ir padėtų jų siekti. Tam reikalingi projektų valdymo, laiko planavimo įgūdžiai, gebėjimai spręsti nestandartines, konfliktines situacijas. Be to, šiems specialistams, iš kurių daugeliu atveju tiek darbuotojai, tiek vadovai tikisi pagalbos, turi gebėti tausoti save, kad neperdegtų. Jeigu patys žmogiškųjų išteklių specialistai nebus gyvenimo ir darbo balanso pavyzdžiu, kaip jie galės skatinti kitus rūpintis savimi ar savo darbuotojais?“, – klausia S. Grudienė.

Šiandien personalo valdymo srityje dirbančių žmonių kvalifikacija be galo įvairi: šį kelią pasirenka organizacijų psichologai, vadybos specialistai, humanitarinių specialybių arba teisės mokslus baigę asmenys, būna ir menininkų. Tokia įvairovė bene ryškiausiai patvirtina tendenciją, kad žmogaus efektyvumą darbe lemia ne bazinis išsilavinimas, o kompetencijų rinkinys, motyvacija ir ryžtas mokytis visą gyvenimą.


5 Mitas: Personalo specialistus greitai pakeis technologijos – kompiuteriai, dirbtinis intelektas

Technologijos tobulėja ir dalis administracinių procesų įmonėse jau automatizuoti: savitarnos sistemos leidžia darbuotojams savarankiškai valdyti darbo laiko apskaitos, atostogų ir darbo planavimo procesus.

Vis dėlto, anot S. Grudienės, technologijos personalo specialistų profesijos nepanaikins. „Technologijų raida leidžia sutaupyti laiką automatizuojant formalius rutininius procesus. Tada galima sutelkti dėmesį strateginiams klausimams: daugiau bendrauti su žmonėmis, dalyvauti susitikimuose vadovų komandose, vykdyti tyrimus, identifikuoti problemas ir ieškoti būdų, kaip jas efektyviai išspręsti. Personalo specialistams reikia ne tik efektyviai valdyti procesus, atliepiančius šiandienos poreikį, bet ir numatyti, kaip organizacijos poreikiai keisis ateityje, pajausti darbuotojų nuotaikas, prognozuoti permainas bei gebėti laiku prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių sąlygų. Tam svarbu kūrybiškumas, empatija, intuicija, kritinis mąstymas – o kol kas kompiuteriai to už mus padaryti negali“, – pastebi ekspertė.