Ne sukaupta patirtis svarbiausia
„Ilgametė politika, kad mūsų durys yra atviros visiems, nepaisant jų amžiaus, tautybės, lyties ir fizinių galimybių, leidžia būti vienu didžiausių darbdavių rinkoje. Į darbo rinką įtraukiama daugiau žmonių, kultūra įmonėje tvirtėja, o įvairovę ir įtraukimą skatinanti aplinka duoda naudos visai visuomenei“, – sako „McDonald's“ restoranų Lietuvoje personalo konsultantė Justina Gulbinskienė.
Nors per kiek daugiau nei pusmetį algos darbuotojams įmonėje kilo vidutiniškai 15 proc., J. Gulbinskienė akcentuoja, kad dabar darbuotojai žino, ko nori, ir kelia daugiau reikalavimų: ieško lanksčių darbo sąlygų, neformalios aplinkos, galimybių derinti darbą su kita veikla ir plačių karjeros bei asmeninio tobulėjimo galimybių.
„Ne ką mažiau svarbu ir pats kolektyvas – kiek jis yra atviras įvairiems žmonėms. Jeigu žmogus mato, kad įmonėje dirba ir 16-mečiai, ir tiems, kam virš 70 metų, jeigu čia sudaromos sąlygos žmonėms su negalia, užsieniečiams, jeigu žmonės kyla karjeros laiptais – vadinasi, tai gera vieta dirbti“, – mano J. Gulbinskienė.
Karjeros šuoliai
Įdarbinimo procese tenka pakovoti ne tik su savo turimais stereotipais, bet ir su visuomenėje gajais mitais. Pavyzdžiui, kad tokios vietos – laikina darbo stotelė ir tik jaunimui.
„Daliai žmonių tikrai esame tramplinas, bet mes į tai žiūrime atsakingai. Kai kuriems darbas pas mus yra pirmoji pažintis su darbo rinka, jiems trūksta net paprasčiausių įgūdžių – kaip bendrauti su lankytojais, su kolegomis, su vadovais. Todėl juos ugdome – kad net jeigu pas mus dirbo tik vasarą, iš čia išsineštų naudingos patirties. Buvo netgi taip, kad 16-mečio tėvai skambino ir dėkojo, kad restorane jų vaikas galų gale išmoko tvarkos“, – prisimena J. Gulbinskienė.
Kita vertus, įmonėje gausu ir tų, kurie net ir studijuodami su restoranų verslu nesusijusius mokslus, atranda naują pašaukimą ir pasilikę siekia karjeros. Būtent taip į įmonę atėjo ir Karolina Orlovska, kadaise nusprendusi vasarai įsidarbinti restorane. Dabar ji – dešinioji direktorės ranka viename iš restoranų.
„Jau 7 metai, kaip man tęsiasi vasara“, – juokauja moteris.
Iš pradžių pasilikti K. Orlovską suviliojo draugiškas kolektyvas ir galimybė derinti darbą su kita veikla, o tuomet – ir sparčios karjeros galimybės. Pirmą kartą įvertinimo ji sulaukė prabėgus vos 3 mėnesiams nuo darbo pradžios, o palaipsniui kildama karjeros laiptais praėjusiais metais per vieną mėnesį paaukština net dukart ir dabar yra restorano direktorės pavaduotoja.
Įvairovė – svarbus sėkmės recepto ingredientas
Sėkmingai darbovietei, K. Orlovskos nuomone, reikia dviejų iš pažiūros skirtingų, bet kartu ir vienas kitą papildančių atributų: komfortiškos aplinkos bei kasdienių iššūkių.
„Kad žmonės jaustųsi gerai, norėtų dirbti būtent čia, labai padeda neformali aplinka. Atvirai ir draugiškai bendraujant išauga pasitikėjimas vienas kitu, – sako ji. – Iš kitos pusės, dinamiškas darbas kuria savų iššūkių, bet juos įveikus paaugi ir kaip darbuotojas, ir kaip asmenybė. Tobulėti padeda ir tai, kad komanda mūsų restorane labai įvairi: nuo 16 iki 77 metų amžiaus, dirba du žmonės su negalia, yra ir užsieniečių, tarp jų – ir atvykusių iš Ukrainos“.
K. Orlovskos teigimu, įvairialypė komanda duoda naudos ir pačiam verslui: kai galimybės suteikiamos visoms žmonių grupėms, lengviau surasti darbuotojų, o skirtingas stipriąsias savybes turintys žmonės leidžia darbą organizuoti efektyviau.
„Kiekvienam suteikiame galimybių rasti savo nišą. Jaunimas dažnai mieliau bendrauja su klientais, ieško galimybių derinti darbą su mokslais ar studijomis. Tuo tarpu, pavyzdžiui, prie komandos prisijungusiai meiliai „močiute“ vadinamai 77-erių Adelei labiau patinka ramiai tvarkytis salėje, ji dirba visu etatu. Į komandą įsiliejantys ukrainiečiai dar tik mokosi lietuvių kalbos, todėl imasi darbų virtuvėje. Kasdieniuose darbuose labai gelbsti ir pas mus dirbantys du žmonės su negalia – jie padeda ir pasirūpinti restorano švara, ir gaminti maistą“, – pasakoja K. Orlovska.
Nebijoti pripažinti, kad reikia pagalbos
Siekiant šalyje mažinti socialinę atskirtį, verslo atvirumas įvairių grupių žmonėms yra viena esminių priemonių, tačiau ne visoms įmonėms pavyksta tai įgyvendinti. Įmonės patirtis rodo, kad norint padėti kitiems, reikia ir patiems nebijoti kreiptis pagalbos.
Šiuo metu įmonėje Lietuvoje dirba 8 žmonės su negalia, ketinama įdarbinti ir daugiau. Nors yra ir ilgamečių darbuotojų, J. Gulbinskienės teigimu, ne visi įdarbinimo atvejai buvo sėkmingi.
„Labai didelis kokybinis šuolis pasijuto, kai pradėjome bendradarbiauti su socialine įdarbinimo agentūra SOPA. Jų darbuotojai sudėlioja dėlionę: susipažįsta su įmonėmis bei jų siūlomų pozicijų specifika, ir atrenka, kur galėtų dirbti konkretus žmogus. Pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimą turintis žmogus negalėtų dirbti virtuvėje, kur triukšmas galėtų sukelti jutiminį diskomfortą. To nežinant galima padaryti klaidą ir įdarbinti į netinkamą poziciją“, – atkreipia dėmesį J. Gulbinskienė. Ne mažiau svarbi ir emocinė bendradarbiavimo pusė: SOPA įmones konsultuoja, kaip bendrauti su specialiųjų poreikių turinčiais darbuotojais, kad šie lengviau įsilietų į komandą, o patiems žmonėms su negalia suteikia psichologinės ir profesinės pagalbos.
Personalo konsultantė pabrėžia, kad sėkmingam įdarbinimo procesui būtina kiekvieną atvejį vertinti atskirai. Pavyzdžiui, įmonėje Lietuvoje jau dirba beveik 70 pabėgėlių iš Ukrainos. J. Gulbinskienė pati rūpinosi jų nukreipimu į tinkamiausią restoraną – buvo atsižvelgiama ir į jų gyvenamąją vietą, kad kelionė į darbą nepažįstamame mieste sukeltų kuo mažiau streso.
„Įvertini visas aplinkybes: su vaikais nuo karo pabėgusioms mamoms labai svarbu turėti laisvus vakarus, nes šeimos stiprybė jiems kaip niekad svarbi. Lietuviškai nekalbantiems užsieniečiams siūlome pozicijas, kuriose nereikia bendrauti su lankytojais, tik su savo kolektyvu. Taip pat rūpinamės, kad visa reikalinga informacija darbuotojams būtų pateikiama keliomis kalbomis,“ – sako personalo konsultantė.
