Nuvyko į Vokietiją atlikti praktikos ir liko

Darius Drakšas, elektronikos inžinierius, jau aštuoniolika metų savo karjerą kuria Vokietijoje, kur dirba bevielių elektronikos produktų IoT (daiktų interneto) vystymo srityje. Po studijų Kauno technologijos universitete atvykę atlikti praktikos į vieną elektronikos įmonių Vokietijoje, perspektyvus specialistas greitai buvo pastebėtas vadovų – Darius sulaukė pasiūlymo likti Vokietijoje, jį priėmė ir pastaruosius keliolika metų čia sėkmingai augo kaip specialistas bei kilo karjeros laiptais.

„Kuriame įvairius bevielius prietaisus, kurie mūsų gyvenimą daro patogesniu. Vienas pagrindinių mūsų produktų yra šviesos jungikliai, kuriems nereikia laido. Mūsų kuriamais jungikliais galima įjungti ir išjungti apšvietimą, keisti šviesos spalvą, nuleisti arba pakelti žaliuzes, valdyti šildymą patalpoje ir daug kitų dalykų priklausomai nuo to, kaip juos užprogramuosite“, – pasakojo elektronikos inžinierius D. Drakšas, šiuo metu dirbantis skyriaus vadovu „EnOcean“ įmonėje Miunchene.

Foto: Asm. albumas


Nebėra finansinės motyvacijos emigruoti

Darius pasakoja, kad pasibaigus vienai darbo sutarčiai 2008 m. jis ieškojo darbo Lietuvoje ir norėjo grįžti, tačiau sutrukdė prasidėjusi ekonomikos krizė: buvo sunku rasti ne tik tinkamą darbą, bet ir būstą, kurio kainos buvo stipriai sukilusios. Šios ir kitos priežastys lėmė, kad inžinierius liko gyventi Vokietijoje.

Pasak jo, inžinerinių krypčių specialistų, o ypač – elektronikos inžinierių trūksta visur, ne tik Lietuvoje, tad jų dairomasi ir užsienyje. Į Vokietijos įmonę, kurioje jis šiuo metu dirba, daug užsieniečių atvyksta atlikti praktikos, o po to neretai ir įsidarbina: šiuo metu lietuvis dirba vienoje komandoje su specialistais iš Lietuvos, Bosnijos ir Hercegovinos, JAV, Naujosios Zelandijos, Tuniso, Nigerijos ir kt. šalių.

Vis dėlto Darius pastebi, kad kvalifikuotų specialistų, ypač – inžinierių, emigracija iš Lietuvos paskutiniu metu yra praktiškai sustojusi.

Foto: Asm. albumas


„Specialistų emigracija iš Lietuvos prieš 3-4 metus buvo gana didelė, bet šiuo metu tas srautas yra praktiškai nutrūkęs. Žmonėms nebėra didelės finansinės motyvacijos vykti dirbti į Vokietiją, nes čia atlyginimai kyla gana konservatyviai ir skirtumas su Lietuva, įvertinus gaunamą atlygį ir visas pragyvenimo išlaidas, mokesčių bazę, jau nebėra toks didelis, kad skatintų dėl darbo keisti šalį“, – pastebi pašnekovas.

Darius pateikė ir konkretų pavyzdį, su kuriuo susidūrė visai neseniai: įmonė ieškojo įterptinių sistemų programavimo specialisto, pasiūlymu dirbti Vokietijoje buvo susidomėjęs vienas jaunas specialistas iš Lietuvos, tačiau įvertinęs savo poreikius ir pragyvenimo Vokietijoje išlaidas jis priėjo prie išvados, kad emigruoti jam finansiškai nebūtų naudinga.

„Kai atvykau į Vokietiją, mano alga į rankas buvo apie 1500 eurų. Dabar pradedantieji specialistai uždirba apie 2400 eurų, bet ir išlaidos čia gyvenant yra didesnės nei Lietuvoje”, – pasakojo Vokietijoje dirbantis inžinierius.

Elektronikos inžinierių atlyginimai augo 50 proc., ateityje prognozuojama ta pati tendencija

Kaip sako darbo rinkos ekspertas, „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas, per pastaruosius penkerius metus (2017-2021 m.) inžinerinių krypčių specialistų atlyginimai Lietuvoje padidėjo vidutiniškai 46,1 proc.

Foto: Asm. albumas


„Labai sparčiai vejamės Vakarų Europos šalis, todėl natūralu, kad specialistams, o ypač tiems, kurių altyginimas Lietuvoje neprasideda nuo minimumo, nebėra didelės prasmės siekti karjeros aukštumų, tarkime, Vokietijoje, kur netgi jos kelias yra daug ilgesnis nei Lietuvoje”, – teigia A. Francas.

Ekspertas priduria, kad darbininkams atlygio skirtumas vis dar yra didesnis, todėl jie yra labiau linkę emigruoti.

Analizuodamas duomenis A. Francas pažymi, kad kai kurių profesijų atlyginimų augimas buvo ypač ryškus. Tarp tokių profesijų – elektronikos inžinerijos specialistai, kurių atlyginimai pastarąjį penkmetį augo apie 50 proc., t.y., netgi daugiau nei rinkos vidurkis. Tai lėmė užsienio investicijos Lietuvoje, daugiausiai – Kaune, kur veiklą vykdo didelės tarptautinės elekronikos produktų įmonės, ir spartus naujų darbo vietų kūrimas.

„Prognozuojame, kad ši tendencija išliks – elektronikos inžinerijos specialistų atlyginimai ir toliau kasmet augs po 10 proc., tad po penkerių metų vėl matysime jų augimo šuolį, siekiantį apie 50 proc. Tai yra įspūdingas augimas, kuris būdingas tikrai ne visoms profesijoms“, – vertino darbo rinkos ekspertas A. Francas.

Dirba globaliose komandose su kolegomis iš Azijos, JAV ir Europos

Kaunietis Rimantas Misevičius elektronika domėjosi nuo vaikystės: „Su tėčiu remontuodavome garso aparatūrą, gaminome ir tobulinome smulkius elektronikos prietaisus, buvome pasidarę net pasikalbėjimų įrangą“, – šypteli prisimindamas Rimantas. Šiandien jis – elektronikos inžinerijos mokslų daktaras, kuriantis jutiklius elektromobiliams įmonėje „Littelfuse LT“, ir kampanijos „Ateitis – elektronikams“ ambasadorius. Šia kampanija siekiama padėti jaunuoliams rasti perspektyvias inžinerinės krypties specialybes.

Foto: Asm. albumas


Nė vienas naujasis išradimas nebeapsieina be elektronikos, todėl Rimantas sako visada žinojęs, kad ilgainiui elektronikos inžinerija taps prestižine profesija. „Ši tendencija tik stiprės – elektronikos inžinerija susilygins su IT sritimi ir jos ne konkuruos tarpusavyje, bet papildys viena kitą“, – įsitikinęs vyresnysis naujų technologijų vystymo inžinierius R. Misevičius.

Paklaustas, ar niekada nesvarstė galimybės siekti karjeros svetur, Rimantas sako, kad tam nemato poreikio – sąlygos dirbti ir uždirbti yra geros ir Lietuvoje. „Būdamas elektronikos inžinieriumi tikrai jauti, kad pasaulis tau yra po kojomis. Jei nori, esi laukiamas visur ir gali dirbti užsienyje, o jei dirbi Lietuvoje, vis tiek jautiesi globalaus pasaulio dalimi, nes kiekvieną dieną dirbi vienoje komandoje su kolegomis iš Azijos, Amerikos ir Europos šalių“, – teigia R. Misevičius.