Kiek daugiau nei ketvirtadalis (26,6 proc.) 15–74 metų užimtų gyventojų, gimusių ne Lietuvoje, prieš atvykdami į Lietuvą dirbo. Jų buvo klausiama, kaip pasikeitė darbo įgūdžiai, reikalingi dabartiniame darbe, palyginti su įgūdžiais, kurių reikėjo paskutiniame darbe prieš atvykstant į Lietuvą. 66,3 proc. 15–74 m. užimtų respondentų, gimusių ne Lietuvoje, nurodė, kad reikalingi darbo įgūdžiai yra vienodi. Tai, kad dabar reikalingi didesni darbo įgūdžiai, nurodė 26,2 proc. užimtų respondentų, rašoma panešime žiniasklaidai.

1 lentelė. 15–74 metų užimtų gyventojų, gimusių ne Lietuvoje, dabartinio darbo Lietuvoje įgūdžių palyginimas su darbu prieš atvykstant į Lietuvą
Procentais

Foto: Organizacijos nuotr.


Trys ketvirtadaliai (75,1 proc.) 15–74 metų amžiaus dirbančių ar kada nors Lietuvoje dirbusių asmenų, gimusių ne Lietuvoje, pirmo darbo Lietuvoje ieškojo mažiau nei 3 mėnesius, 9,1 proc. darbą buvo radę prieš atvykdami į Lietuvą. 94,6 proc. 15–74 metų amžiaus gyventojų, gimusių ne Lietuvoje ir turėjusių formalų išsilavinimą, nurodė neturėję problemų Lietuvoje ieškodami darbo, kuris atitiktų jų išsilavinimą.

Foto: Shutterstock

Pusė (50 proc.) visų respondentų, turėjusių problemų įsidarbinant, kaip pagrindinę problemą nurodė tinkamo darbo nebuvimą (56,5 proc. vyrų ir 43,5 proc. moterų). Moterys dažniau nei vyrai nurodė lietuvių kalbos įgūdžių trūkumą kaip pagrindinę problemą įsidarbinant – atitinkamai 37,7 ir 8 proc.

Tyrimo duomenimis, 27 proc. 15–74 metų amžiaus gyventojų, gimusių ne Lietuvoje, lietuvių kalbą laikė gimtąja (25,8 proc. vyrų ir 28,1 proc. moterų), 15 proc. laikė save pažengusiais vartotojais (16 proc. vyrų ir 14,2 proc. moterų), 36,3 proc. teigė neturėję lietuvių kalbos įgūdžių prieš atvykdami į Lietuvą.

2 lentelė. 15–74 metų gyventojų, gimusių ne Lietuvoje, lietuvių kalbos įgūdžiai prieš atvykstant į Lietuvą
Procentais

Foto: Organizacijos nuotr.

Atvykę į Lietuvą lietuvių kalbos kursus lankė 14,2 proc. 15–74 metų amžiaus gyventojų, gimusių ne Lietuvoje, kuriems lietuvių kalba ne gimtoji ir kurie nėra pažengę vartotojai. Iš lankiusiųjų kalbos kursus gyventojų 72 proc. nurodė, kad lankė bendruosius kalbos kursus, likusieji (28 proc.) – susijusius su darbu lietuvių kalbos kursus. Kiek daugiau nei ketvirtadalis (26,6 proc.) nelankiusiųjų lietuvių kalbos kursų kaip pagrindinę priežastį nurodė, jog jų kalbos įgūdžiai buvo pakankami, 2,4 proc. atsakė, kad kalbos kursai nebuvo prieinami arba buvo neįperkami, likusieji (71 proc.) kursų nelankė dėl kitų priežasčių.

3 lentelė. 15–74 metų gyventojų, gimusių ne Lietuvoje, lietuvių kalbos įgūdžiai šiuo metu
Procentais

Foto: Organizacijos nuotr.


87,8 proc. užsienyje aukščiausią išsilavinimą įgijusių 15–74 metų amžiaus asmenų, gimusių ne Lietuvoje, nurodė, kad atvykę į Lietuvą nesikreipė dėl kvalifikacijos pripažinimo. Dauguma respondentų, kurie nesikreipė dėl kvalifikacijos pripažinimo (81,7 proc.), kaip pagrindinę priežastį nurodė, kad jo nereikėjo.

Dėl užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimo kreipėsi 6,4 proc. asmenų, gimusių ne Lietuvoje, į Lietuvą atvykusių iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais ir 19,3 proc. asmenų, atvykusių po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Imigrantų ir jų tiesioginių palikuonių padėties darbo rinkoje statistinis tyrimas atliktas 2021 m., I–IV ketvirčiais, taikant imčių metodą. Apklausta 10,3 tūkst. 15–74 metų amžiaus gyventojų, tyrimo rezultatai perskaičiuoti visiems šio amžiaus gyventojams.

Foto: Shutterstock

Tyrimas leido įvertinti imigrantų ir jų tiesioginių palikuonių padėtį darbo rinkoje, įgytą išsilavinimą ir įgūdžius, darbo paieškas, kalbos mokėjimą, pasitenkinimą darbu.

Tyrimas 2021 m. buvo atliekamas visose Europos Sąjungos šalyse pagal bendrą metodiką, todėl jo rezultatai yra palyginami tarp šalių.

Imigrantų ir jų tiesioginių palikuonių padėties darbo rinkoje tyrimas yra finansuotas Europos Sąjungos.