Be to, 80 proc. darbuotojų verčiau renkasi papildomas naudas nei didesnį atlyginimą. Šias tendencijas pastebi ir į jas reaguoja Lietuvoje veikiančios įmonės, tarp jų – viena didžiausių statybų ir darnios miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“. Jos personalo direktorė Nerilė Naprienė pranešime žiniasklaidai sako, kad sprendimas išplėsti darbuotojams teikiamų papildomų naudų paketą pranoko visus lūkesčius. Individualius poreikius tenkinančios aktyvaus laisvalaikio ir sveikatingumo paslaugos sulaukė 5 kartus didesnio darbuotojų įsitraukimo nei iki tol teiktos pridėtinės naudos.

„Prieš keletą metų savo darbuotojams tiesiog kompensuodavome narystes tik konkrečiuose sporto klubuose. Su jais būdavo sudaromos sutartys, todėl neturėjome galimybės atliepti individualių kolegų lūkesčių. Be to, toks narysčių valdymas buvo neefektyvus ir nepatogus nei personalo skyriaus žmonėms, nei patiems darbuotojams – jomis pasinaudodavo vos keli procentai. Dėl šios priežasties pradėjome ieškoti alternatyvų ir nusprendėme išbandyti individualių sveikatingumo paslaugų platformą tam, kad personalo skyriaus darbas būtų efektyvesnis, o darbuotojai galėtų patys pasirinkti tokias naudas, kurios tenkintų jų asmeninius poreikius ir lūkesčius“, – pasakoja N. Naprienė.

Bendrovės personalo direktorė priduria, kad dėl tokio sprendimo pavyko pasiekti kur kas geresnių rezultatų, nei tikėtasi. Gavę galimybę naudotis individualizuotomis naudomis, kai kiekvienas iš įmonės žmonių gali pasirinkti savo mėgstamą veiklą, jomis pasinaudojo beveik 60 proc. darbuotojų – nuo jaunų iki brandaus amžiaus sulaukusių kolegų.

Skatina gyventi sveikiau ir aktyviau

Pasak N. Naprienės, darbuotojų pasirenkamos naudos labai išsiskiria. Vieni pirmenybę teikia mėgstamiems sporto klubams, masažams, kiti nori tenkinti labiau specifinius ar individualius poreikius, pavyzdžiui, lanko karatė užsiėmimus ar naudojasi kineziterapeuto paslaugomis. Bendrovės personalo direktorė akcentuoja, kad tik patys darbuotojai žino, kokios papildomos sveikatingumo naudos jiems reikalingos, todėl suteikus galimybę tokias pasirinkti – didelė dalis įmonės ja naudojasi.

„Kai mūsų darbuotojai pradėjo naudotis individualiomis sveikatingumo paslaugomis, įvyko dar vienas netikėtas pokytis – jie ėmė gyventi aktyviau. Keletas darbuotojų prasitarė, kad būtent mes paskatinome juos nueiti į masažą ar, pavyzdžiui, išbandyti sportą, apie kurį jie jau seniai galvojo. Prie to prisideda ir tai, kad šia inovacija yra paprasta naudotis bet kurio amžiaus žmogui, todėl prie platformos prisijungęs darbuotojas gali nesunkiai išsirinkti norimas naudas ir jas išbandyti“, – aiškina N. Naprienė.

Gerėja ne tik gyvenimo kokybė

Personalo direktorė teigia, kad galimybė laisvai rinkti asmeniškai priimtiniausias naudas taip pat puoselėja teigiamą darbovietės klimatą ir didina individualų produktyvumą.

„Pastebime, jog kolegos dalijasi įspūdžiais apie lankomus sporto klubus ir veiklas, taip įkvėpdami bei motyvuodami kitus prisijungti prie platformos, kurios paslaugos leidžia stiprinti savo sveikatą ar realizuoti pomėgius. Be to, darbuotojai, kurie turi galimybę patenkinti savo asmeninius poreikius, darbe būna produktyvesni ir labiau motyvuoti, todėl šiuo atveju laimi visi“, – teigia N. Naprienė.

Galiausiai, kaip išskiria personalo direktorė, galimybė laisvai rinktis netgi skatina kolegų bendrystę.

Darbuotojų sveikatingumui – daugiau nei 21 mln. eurų
Individualizuotų sveikatingumo paslaugų platformos „Stebby“ vadovas Kęstutis Mackelis teigia, kad darbdaviai vis dažniau ieško įvairių būdų pritraukti, o vėliau ir išlaikyti darbuotojus, o viena iš priemonių – papildomos sveikatingumo naudos.

„Kol kas situacija darbo rinkoje nėra itin lanksti. Pavyzdžiui, darbuotojas negali laisvai rinktis naudų, kurios jam būtų aktualios – jogos, masažas, šokiai, baseinas ar sporto salė. Be to, individualių naudų suteikimas darbdaviui ne retai gali tapti vadybiniu iššūkiu. Būtent dėl to ir siūlome įrankį darbdaviams, kuriuo jie gali lengvai administruoti darbuotojų papildomas naudas. Vienoje vietoje yra daug paslaugų teikėjų, darbdavys pasirenka paslaugų kategorijas, kurias nori leisti savo darbuotojams, paskiria biudžetą, o darbuotojas pats renkasi, kur ir kokias paslaugas naudoti. Svarbu tai, kad mokama tik už panaudotas paslaugas, o tai suteikia lankstumo, nes pats darbdavys gali nuspręsti biudžetą ir nemokėti už nenaudojamas paslaugas“, – išskiria K. Mackelis.

Anot įmonės vadovo, šiuo metu platformoje registruota daugiau nei 150 tūkstančių vartotojų iš Baltijos šalių, kurių skatinimui darbdaviai per metus išleidžia daugiau nei 21 milijoną eurų. Tai, anot platformos vadovo, lėmė pasiūlytas patogus sprendimas, kuris išsprendė daugeliui darbdavių kylantį galvosūkį – kaip atliepti tai, ko nori ir tikisi darbuotojai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)