Pirmoji ir pagrindinė taisyklė, ugdant savyje lyderį: visose pasirinkimo situacijose siūlykite savo variantą.
Nepasisekė? Prisiimkite visą atsakomybę už tai, kas įvyko.
Kaip tiksliai tai padaryti? Įsivaizduokite, kad nusprendėte susitikti su draugais. Užuot klausę „Kada jums patogiau?“, „Norite eiti į kiną, į teatrą ar susirinkti namuose?“, „Tas filmas ar anas?“, jūs siūlote: „Eikime šeštadienį į kiną 18 val.?“. Šiuo atveju esmė ne tame, kad jūs primetate savo valią. Juk tai jūsų draugai ir draugės. Jei kam nors ši idėja nepatiks, planą pakoreguokite. Pagrindinė idėja – pagalvoti ir pasiūlyti savo variantą.
Sunkumų kelia tai, kad šią techniką reikia praktikuoti nuolat. Ne tik saugiose situacijose, kai renkamasi tarp „gerai arba gerai“, bet ir tuomet, kai gali tykoti nemalonios pasekmės. Pradėkite treniruotis nuo nereikšmingų dalykų ir pamažu pripratinkite save (ir kitus), kad sprendimus priimate būtent jūs. Sutikti su kito žmogaus pasiūlytu variantu visuomet yra lengviau, negu pasiūlyti savąjį. Ypač jei egzistuoja rizika suklysti.
Kodėl reikėtų prisiimti atsakomybę už klaidas ir kodėl negalima „nusiplauti“, suverčiant kaltę kitiems? Nes tik taip galite išmokti priimti rimtus sprendimus. Iš tikrųjų atsakomybės neįmanoma perkelti kitiems. Kartais galima save nuraminti, kad tai nėra susiję su jūsų pasirinkimu, tačiau širdies gilumoje vis tiek jausite, kad tai buvo jūsų kaltė. Jei neišmoksite gyventi, jausdami atsakomybę, tuomet vengsite priimti sprendimus ten, kur negalėsite suversti kaltės kitiems.
Paradoksas tas, jog rinktis pačiam, mąstant logiškai, turėtų būti naudingiau, negu klausyti lyderio. Iš tikrųjų, juk visada galite pasirinkti ar pasiūlyti tai, kas yra geriau būtent jums. Be to, galima iki minimumo sumažinti ir jums pačiam gresiančias neigiamas pasekmes. Kodėl, vis dėlto, žmonės vengia atsakomybės ir kaip numalšinti šią baimę?
Psichika per milijardus metų išmoko valdyti elgesį taip, kad kuo labiau padidintų mūsų galimybes išgyventi. Dėl to mes turime emocijas, kurios daro didžiulę įtaką mūsų elgesiui. Baimė sako: „Neik ten, nes bus blogai“. Pakanka vieną ar du kartus patirti kažką „blogo“, ir mes iš karto tai įsiminsime ir pradėsime vengti panašių situacijų. Tai vienas iš pagrindinių emocinių mechanizmų. Jis yra labai senas ir labai stiprus. O psichika nemėgsta rizikuoti. Baimė kyla net tais atvejais, kai egzistuoja tik tikimybė, jog gali kilti problemų. Bėdos šešėlis. Nes gamtoje blogos pasekmės paprastai siejasi su mirtimi arba rimtais sužalojimais. Ir jokia rizika čia nėra pateisinama.
Tačiau ar tikrai šiuolaikiniame pasaulyje klaida reiškia mirtį? Paprastai ne. Taigi ko jūs bijote? Neigiamų išgyvenimų. 99 proc. atvejų juos sukelia bendravimas su kitais žmonėmis. Ir jūs tikrai nenorite patirti gėdos, kvailumo jausmo, pasmerkimo, kaltės...
Reikia priimti sprendimą? Užmerkite akis. Įsivaizduokite patį blogiausią scenarijų, net jei jis objektyvioje realybėje yra neįmanomas. Išgyvenkite jį. Įsitikinkite, kad tikrai galite jį ištverti. Kartokite jį kiekvieną kartą, kai turėsite priimti sunkų sprendimą, ir palaipsniui taps lengviau. Reguliariai treniruojantis ir laikantis pirmosios praktikos, pamažu jums bus vis lengviau ir lengviau. Svarbi pastaba: jei jus tikrai užvaldo siaubas, neprievartaukite savęs – kreipkitės į specialistus.
Trečioji taisyklė: grupė lyderiui ar lyderis grupei?
Žmonės noriai eina ten, kur jaučiasi gerai. Visada galvokite – kas būtų gerai kitiems? Ką jie patys mano apie tai, kas jiems yra gerai? Jei atsižvelgėte į svetimus interesus, galite įtraukti ir savuosius. Kuo labiau ir dažniau jūsų elgesys tenkins kitus, tuo lengviau jie sutiks elgtis taip, kaip norite jūs. Po kurio laiko – ir tai bus galima laikyti atlygiu už pastangas – jie bus pasirengę patikėti jūsų žodžiais „taip bus geriau“ tiesiog iš įpročio.
