JAV programavimo paslaugų įmonėje „Devbridge“ prieš daugiau nei metus karjeros kelią pradėję darbuotojai – programuotojas Vaidas iš Klaipėdos ir testuotoja Tatjana iš Vilniaus – šiandien pranešime žiniasklaidai dalijasi esminiais patarimais, kaip įveikti baimę keisti profesiją? Kodėl nereikia paisyti aplinkinių nuomonių ir kaip išdrįsti žengti pirmuosius žingsnius savo svajonės link?
Nuo farmacijos iki programavimo
Prieš dvejus metus V. Valikonis tvirtai apsisprendė atsisakyti viliojančio darbo pasiūlymo farmacijos srityje ir visiškai nuo nulio pradėti mokytis programavimo. Vyras ne tik įstojo ir baigė nemokamą, programuotojams skirtą „Sourcery“ akademiją, bet ir įsidarbino JAV programavimo paslaugų įmonėje „Devbridge“ bei jau paminėjo vienerių metų darbo sukaktį.
„Dirbti vaistinėje pradėjau ketvirtame kurse. Tuo metu studijavau Kaune, o dirbti važiuodavau į Vilnių. Po metų gavau kvietimą į darbo pokalbį, vienoje iš gerai visame pasaulyje žinomų farmacijos kompanijų. Pavyko įsidarbinti farmacijos referentu – darbas su gydytojais ir vaistininkais, jų vizitavimas, nors studijas buvau dar tik bebaigiąs. Sėkmingai dirbau, sukūriau šeimą, gimė 2 vaikai. Kadangi jau norėjau ramybės, gimus antrajam, pradėjau galvoti apie darbo keitimą. Tiesą sakant, pavargau nuo pardavimų ir kelionių. Namuose tuo metu augo du mažamečiai, o mano regionas, už kurį buvau atsakingas, buvo visa Telšių apskritis. Nusprendžiau grįžti į vaistinę. Atnaujinau vaistininko praktikos licenciją ir įsidarbinau vienos iš didžiausių Lietuvos vaistinių tinklo filialo vedėju“, – patirtimi dalijosi Vaidas.
Rizika atsipirko su kaupu
V. Valikonis po kelerių metų trukusio receptaro darbo vaistinėje tapo regiono pardavimų vadovu. Vėliau tapo vaistinių operacijų administratoriumi. Dirbo su įvairiomis ataskaitomis, pardavimų analize, atsargų valdymu, naujo funkcionalumo diegimu, vaistinių techninių problemų sprendimu.
„Vis dažniau keliai susikirsdavo bei susikalbėti puikiai pavykdavo su IT skyriumi, programuotojais. Taip pamažu pradėjau vis labiau domėtis technologijomis – kas kaip veikia, kodėl neveikia, ką daryti, kad veiktų. Problemas IT skyriui ne tik perduodavau, bet visada pasidomėdavau ir kaip programuotojai jas sprendžia. Vis susimąstydavau, gal tai nėra labai sudėtinga, o gal ir aš tai sugebėčiau. Taip priartėjau prie kodo. Maždaug žinojau, kokie yra skriptai, ką ir kaip daro, bet labai trūko programavimo žinių. Pradėjau gilinti žinias bei mokytis programavimo kalbos savarankiškai, tačiau supratau, kad vienam mokytis sudėtinga. Todėl sėkmingai įstojau į „Sourcery“ akademiją. Dieną prieš stojamąjį egzaminą į šią akademiją, kaip tyčia, vėl sulaukiau labai gero pasiūlymo grįžti į vaistinę. Paprašiau leisti savaitę pagalvoti, nes turiu ir kitų planų. Pavyko sėkmingai įstoti ir tada jau tvirtai apsisprendžiau eiti iki galo. Darbo pasiūlymo atsisakiau ir žengiau savo svajonės link. O sėkmingai baigęs akademiją sulaukiau „Devbridge“ darbo pasiūlymo ir tapau jaunesniuoju programuotoju, čia dirbu ir toliau“, – savo istorija dalijosi V. Valikonis.
Pandemija paskatino pokyčius
„Tikslingiau apie technologijas pradėjau galvoti, kai pandemijos pradžioje sumažėjo projektinių darbų asmeniniame versle, tai įvyko tiek dėl ribotos rinkos, tiek riboto finansavimo. Kurią IT kryptį norėčiau rinktis dar nežinojau, tiesiog ieškojau informacijos internete ir socialinėje erdvėje. Programavimo mokyklose dalyvavau susipažinimo su UX/UI, internetinio puslapio kūrimu ir dizainu, „Python“ programavimo kalba kursuose. Tokiu būdu mokiausi ir tuo pačiu rinkausi, tarp to, kas man tikrai patiktų arba to, ko tikrai nenorėčiau dirbti. Vėliau internete radau informaciją apie valstybės apmokamą 9-erių mėnesių trukmės testavimo pagrindų programą, apsilankiau jų pristatyme, organizatoriai kvietė jau kitą dieną atvykti laikyti stojamąjį testą, tačiau išsigandau, kad negalėsiu vos per naktį tinkamai pasiruošti, nes tuo metu tikrai nedaug žinojau apie algoritmus, IT terminų sąvokas ir dvejetainę sistemą bei programavimo kalbas. Todėl tais metais neišdrįsau laikyti stojamojo testo, grįžau jį laikyti tik po metų ir man pavyko“, – teigia T. Grigaitienė.
Stengiasi laužyti stereotipus
T. Grigaitienei sukaupus profesinę patirtį įvairiuose kursuose ir atlikus praktiką keliose įmonėse pavyko sėkmingai įsitvirtinti IT sektoriuje. Daugiau nei pusmetį ji darbuojasi testavimo, inžinerijos srityje IT įmonėje bei prisideda prie iniciatyvų, skatinančių nebijoti išbandyti jėgas IT.
„Daug metų darbuojantis taip vadinamoje „vyriškoje“ srityje, hidrotechninių statinių statybose, projektų įrengime, ir dirbant su laivybos klientais nuosavame versle tikrai susidūriau su siauru ir stereotipiniu mąstymu. Pavyzdžiui, esu susitarusi dėl susitikimo su klientu, o įėjusi į susitikimo salę, kliento atstovai į mane nekreipė dėmesio ir laukė kol kažkas įeis paskui mane, nes tiesiog pagalvojo, kad aš sekretorė-administratorė, kuri susitarė dėl susitikimo ir lydi į susitikimą vyrą specialistą. Buvo daug nuostabos žvilgsnių ir ironiškų šypsenų kliento atstovų veiduose, kol nepradėjau kalbėti apie techninius dalykus. Kai lankiau kursus motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinės kvalifikacijos liudijimui gauti, daugelis kitų kursų dalyvių pagalvojo, kad aš tiesiog ne ten pataikiau, nes tuo pat metu vyko ir automobilio vairavimo kursai. Taigi, buvau vienintelė moteris šiuose kursuose, kuriuos baigiau ir sėkmingai išlaikiau teorinį bei praktinį egzaminą, turiu teisę valdyti laivą iki 24 metrų ilgio. Vis dėlto, šiandien IT srityje susiduriu su vis mažiau stereotipų ir nuoširdžiai džiaugiuosi tokiomis tendencijomis“, – patirtimi dalijosi testuotoja.
Nepaisė aplinkinių nuomonių
Anot T. Grigaitienės, lemiamas taškas kardinaliai pakeisti profesiją įvyko, ne tik sumažėjus projekto apimtims versle, bet ir atsiradus daugiau papildomo laisvo laiko savirealizacijai.
„Įdomūs projektai labai gerai išaugino tam tikras kompetencijas, bet po 15-ikos metų tame pačiame versle norėjosi atsikvėpti, atsitraukti ir pažiūrėti į tą verslo rinką šiek tiek iš šalies. Kai suradau naują savirealizacijos nišą IT srityje, po kažkurio laiko grįžau į šių projektų rinką tik jau kaip konsultantė. Noras išbandyti save naujoje srityje, pradėti viską nuo nulio, leido patvirtinti sau, kad niekada nevėlu pradėti ką nors nauja, niekada nevėlu mokytis ir tęsti mokymąsi visą gyvenimą. Labai svarbu, kad besirenkantys IT sritį suprastų, kad yra normalu jausti neužtikrintumą, kartais baimę, patirti sunkumus, bet tai patiria visi. Mokantis naujų dalykų kiekvienas susidurs su nuokalnėmis ir įkalnėmis, vieną dieną pasidžiaugi, kad daug žinai, o jau kitą dieną suvoki, kiek daug dar nežinai. Bet čia ir yra mokymosi procesas, kuris padeda kaupti žinias, mokytis iš savo klaidų, atrandant ir sužinant vis naujus dalykus“, - teigia T. Grigaitienė.
Nors šiandien tiek Tatjana, tiek ir Vaidas vis dar santūriai džiaugiasi savo pirmaisiais pasiekimas IT srityje, tačiau nori savo pavyzdžiu įkvėpti kitus nebijoti keisti profesijos, o svarbiausia, neklausyti sakančių, kad esi per senas ar jau per vėlu kardinaliems pokyčiams.
„Būtinai reikia bandyti. Nepabandęs nesužinosi, ar teisingą kelią renkiesi ir ar tau tai patinka. Pastarųjų metų situacija parodė, kad pasaulis gali labai greitai pasikeisti ir, ko gero, nebebus toks koks buvo. Geriau bandyti ką nors keisti savo gyvenime, negu po to gailėtis, kad net nepabandei“, – ragina V. Valikonis.
