Įvairūs darbuotojai viliojami į regionus: apmoka praktiką, nuomoja būstą

Į Lietuvą patraukus tūkstančiams nuo karo Ukrainoje bėgančių žmonių, kyla klausimų dėl jų apgyvendinimo ir darbo galimybių. Visgi ši problema gali tapti ir galimybe – daugybė įmonių Lietuvoje jau kurį laiką nerimauja dėl darbuotojų trūkumo, kas neleidžia didinti gamybos, plėstis ir geriau konkuruoti rinkoje. Panašu, kad tai yra tiek didžiausių šalies miestų, tiek regionų problema, kurią pastarieji bando spręsti ir papildomomis naudomis.

Darbuotojų neranda kas antra įmonė

Pernai su darbuotojų trūkumu ar siekdama užpildyti laisvas darbo vietas sunkumų patyrė net kas antra šalies įmonė. Tai atskleidė Užimtumo tarnybos atlikta prognozinė darbdavių apklausa, kurioje dalyvavo 2,5 tūkst. šalies darbdavių. Aktualiausia ši problema buvo pramonės sektoriuje, kur net dvi iš trijų įmonių susidūrė su darbuotojų stygiumi. Nedaug nuo jų atsiliko ir statybų (60,7 proc. įmonių), žemės ūkio (58,9 proc.) ir paslaugų (45,7 proc.) sektoriai.

Kaip pastebi darbuotojų radimu besirūpinančios organizacijos „Personalo valdymo sistemos“ vadovė Sonata Jasėnaitė, su darbuotojų trūkumu susiduriama tiek didesniuose šalies miestuose, tiek regionuose. Štai Šiauliuose itin trūksta įvairių sričių inžinierių, informacinių technologijų sistemų administratorių, gamyboje dirbančių programuotojų. Apie sumažėjusią darbuotojų pasiūlą kalba ir Šiauliuose veikiančios ergonominius biuro baldus bei prekybinę įrangą gaminančios „ROL Lithuania“ vadovas Justinas Berneckis.

„Rinkoje labai sudėtinga rasti profesionalių kokybės inžinierių bei gamybos inžinierių, o kalbant apie kandidatus vis dar susiduriame su silpnomis anglų kalbos žiniomis. Visa tai susiję su tuo, kad atsiradus galimybėms dalis darbingo amžiaus žmonių iš Šiaulių išvyko į užsienį. Taip pat mažėjo ir gimstamumas, tad į darbo rinką įsilieja ne tiek daug specialistų kaip anksčiau. Tai ir lėmė darbuotojų „spragos“ atsiradimą“, – teigia pašnekovas.

Traukia mažesnių miestų privalumai

Kaip pasakoja J. Berneckis, 2018–2020 metais buvo pastebima tendencija, kad į Lietuvą iš užsienio grįžta net geresnes sąlygas nei užsienyje radę emigrantai. Juos grįžti motyvuoja ir gerokai sumažėjęs darbo užmokesčio skirtumas.

„Smagu, kad žmonės renkasi ir regionus – juk čia, lyginant su didesniais miestais, yra privalumų. Pavyzdžiui, Šiauliuose gyvenantys žmonės įvertina nedidelę kelionių į ir iš darbo trukmę, mieste sudarytas sąlygas gauti vietą darželyje“, – apie priežastis rinktis regionus kalba įmonės atstovas.

15 metų patirtį darbuotojų įdarbinimo srityje turinti S. Jasėnaitė priduria, kad esant specialistų trūkumui, regione įsikūrusios įmonės pasinaudoja parama verslui ir gali apmokėti būsto nuomą atvykstančiam specialistui iš kito miesto. Itin vertinami jauni, kartais dar studijuojantys specialistai, todėl sudaromos trišalės sutartys su praktiką norinčiais atlikti studentais. Svarbu, kad praktikos metu yra mokama stipendija, o galiausiai dalis šių jaunuolių įsidarbina.

Darbdaviai taip pat gali naudotis Užimtumo tarnybos remiamomis aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis: remiamas įdarbinimas, profesinis mokymasis, darbo vietų steigimas ir parama judumui. Praėjusiais metais jomis Šiaulių regione pasinaudojo net 2173 Užimtumo tarnybos klientai, o 2022 metais, planuojama, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių pagalba į darbo rinką sugrąžinti dvigubai daugiau asmenų. Tad, panašu, regionams yra išties nemažai galimybių pritraukti darbuotojus.

Specialistų ieško ir viduje

Anot S. Jasėnaitės, tam tikrose pareigybėse rasti darbuotojų padeda nuotolinis arba hibridinis darbo būdas, naudojamos ir asmeniškai pritaikomos motyvavimo priemonės, pavyzdžiui, organizuojamas atvežimas į darbo vietą, siūlomas lankstus darbo laikas, daug dėmesio skiriama klimatui įmonės viduje ir ugdymo kultūrai.

„Keičiasi ir darbdavių požiūris į kandidatų kompetencijas ir patirtį – dažniau ieškoma asmenybės ir potencialo. Juk kuo sistemiškiau ir greičiau įvedamas naujas darbuotojas, tuo mažiau reikalinga analogiška darbinė patirtis. Be to, taip išplečiamas darbuotojų paieškos baseinas: jaunesni, be patirties, vyresnio amžiaus su ne tos srities patirtimi ir panašiai“, – pasakoja „Personalo valdymo sistemos“ vadovė.

Persikvalifikavimui padeda ir Užimtumo tarnybos siūlomos persikvalifikavimo galimybės – populiarėja informacijos ir ryšių technologijų, švietimo srities, grafinio dizaino, duomenų analitiko ir įvairios programavimo mokymo programos. O įmonės kultūra, kaip pasakoja J. Berneckis, gali būti įskiepijama kuriant idėjų dalinimuisi skirtas erdves, ieškant inovatyvių bei kūrybiškų sprendimų. Taip pat organizuojant įvairius darbuotojų mokymus ir kviečiant savo žiniomis galinčius pasidalinti specialistus. Vien pernai 125 „ROL Lithuania“ darbuotojai dalyvavo mokymuose ar seminaruose, o dar 164 mokėsi „vidinių“ mokymų metu. Visgi kartais į darbuotojų trūkumo situaciją tenka pažiūrėti ir kūrybiškai – specialistų ieškoti ne išorėje, o juos „užsiauginti“ ir apmokyti įmonės viduje.

Galimybė ir pabėgėliams

Regionuose sudaromos apgyvendinimo, persikvalifikavimo ir augimo kaip specialistui galimybės gali padėti sėkmingiau į darbo rinką integruoti ir nuo karo Ukrainoje bėgančius žmones. Žinoma, pirma sprendžiami sveikatos, gyvenamosios vietos, vaikų ir pačių migrantų saugumo bei teisiniai klausimai. Tik po to migrantai registruojami Užimtumo tarnyboje.

Noriai pagalbos ranką tiesia ne tik įdarbinimo specialistai, bet ir patys darbdaviai, kurių dalis sutinka suteikti ir apgyvendinimą. Vien Šiaulių regione jau 37 darbdaviai pateikė 116 ukrainiečiams skirtų darbo pasiūlymų. Iš jų pačiame Šiaulių mieste – 80. Daugiausiai darbo pasiūlymų sulaukta iš drabužių siuvimo ir kitų tekstilės gaminių gamybos bei maisto produktų gamybos įmonių.
Užimtumo tarnybos duomenimis, darbdaviai taip pat galėtų įdarbinti pakuotojus, fasavimo linijos operatorius, grybų skinėjus, sandėlio darbuotojus ir valytojus. Nemažai galimų darbo vietų – ne tik gamybos, bet ir aptarnavimo sektoriuje: prekybos centruose, viešbučiuose ir restoranuose. J. Berneckis įsitikinęs, kad tokių darbo skelbimų turėtų tik daugėti.

„Tokiems darbo skelbimams įtakos turi ir tai, kad į Lietuvą šiuo metu dažniausiai atvyksta moterys su vaikais. Joms galimybių turėtų daugėti praėjus pirmai šoko bangai, pamačius, kokį indėlį įneša darbštūs Ukrainos žmonės. Padeda ir aktyvus valstybės įstaigų tarpininkavimas tarp karo pabėgėlių ir verslo. Džiugina tai, kad verslai reaguoja aktyviai ir noriai priima savo namus palikusius ukrainiečius ir taip padeda jiems tvirčiau atsistoti ant kojų“, – teigia „ROL Lithuania“ vadovas.