Gebėjimas įtikti jaunųjų kartų vertybėms gali padėti darbdaviams konkuruoti sudėtingoje darbo rinkoje

Tūkstantmečio karta ir Z karta gimė tais laikais, kai socialinės žiniasklaidos priemonės suteikė galimybę naujais būdais dalintis nuomonėmis, daryti įtaką kitiems ir suabejoti autoritetais. Būtent šios jėgos formavo jų pasaulėžiūrą, vertybines nuostatas ir elgseną. Jų gebėjimas per išmaniuosius telefonus užmegzti ryšius, susiburti ir griauti turėjo didžiulę įtaką visam pasauliui. Judėjimai #MeToo ir „Black Lives Matter“, maršai dėl klimato kaitos mažinimo ir galiausiai Arabų pavasaris rodo, kad šios kartos priverčia vykdyti realius pokyčius visuomenėje ir versle.

Per paskutinįjį dešimtmetį „Deloitte“ įdėmiai stebėjo šių dviejų grupių požiūrius, juos paveikiančius pagrindinius įvykius ir tendencijas. Straipsnyje atsispindi ir kelios svarbios mintys, kurias vertėtų įsidėmėti darbdaviams.

Primygtinai reikalaujama atskaitingumo

Gal pandemija ir apribojo tūkstantmečio kartos bei Z kartos veiklą, tačiau noro, kad juos išgirstų, tikrai ne. Faktiškai paskutinio „Deloitte“ tyrimo rezultatai byloja, kad gali būti, jog pandemija, ekstremalūs klimato reiškiniai ir įtempta sociopolitinė atmosfera dar labiau įkaitino jų aistras. Savo energiją šių grupių atstovai nukreipia prasmingiems veiksmams: aktyviau įsitraukia į politinį gyvenimą, reguliuoja išlaidas, renkasi jų vertybines nuostatas atitinkančią karjerą bei išjudina pokyčius tais visuomenės gyvenimo klausimais, kurie svarbūs būtent jiems. Savo ruožtu šių kartų atstovai tikisi, kad ir įmonės bei vyriausybės darys daugiau.

Per tuos 10 metų, kai įmonė vykdė tūkstantmečio kartos tyrimus, pasikeitė pačios tūkstantmečio kartos ir Z kartos gyvenimas. Tačiau jų vertybinės nuostatos išliko nepajudinamos. Šių kartų atstovai išsaugojo savo idealizmą, troškimą kurti geresnį pasaulį ir įsitikinimą, kad pagalbos visuomenei srityje verslas gali ir turėtų daryti daugiau. Pandemija šio požiūrio nepaveikė –veikiau ji tik dar labiau sustiprino jų įsitikinimą, kad įmonės turėtų ir galėtų daryti daugiau.

Pandemija jaunesniosioms kartoms sukėlė didžiulį stresą. Šių kartų atstovai tyrime nurodo, jog jie ėmė labiau baimintis dėl nedarbo ir dėl sveikatos. Tačiau vienas dalykas stulbina: tuo momentu, kai pasaulis užsivėrė savyje, tūkstantmečio karta ir Z karta išlaikė atvirumo pasauliui požiūrį. Būtent jie yra tie žmonės, iš kurių galima tikėtis, kad garsiai kritikuos rasizmą ir seksizmą bei vengs tokių įmonių bei darbdavių, kurių veiksmai prieštarauja jų asmeninėms vertybėms.

Svarbiausia problema tebelaikoma aplinkos apsauga

Paskutinėje ataskaitoje buvo įvardyta, jog klimato kaita ir aplinkos apsauga tūkstantmečio kartos atstovams yra svarbiausias dalykas, kuris jiems rūpi asmeniškai. Nenuostabu, kad baimė, jog pablogės sveikata, arba kad neteks darbo, šį kartą jiems buvo labiausiai asmeniškai rūpimas klausimas. Tačiau jų nuolatinis dėmesys aplinkos apsaugos problemoms ir tas faktas, kad aplinkosaugos problema Z kartos atstovams tebėra asmeniškai labiausiai rūpima problema netgi pasaulinės pandemijos sąlygomis, kai kitos grėsmės jų sveikatai, šeimos gerovei ir karjerai galėtų atrodyti labiau neišvengiamos, rodo didžiulę šios problemos svarbą jaunesniosioms kartoms.

Vos ne pusė tūkstantmečio kartos atstovų (37 proc.) ir Z kartos atstovų (40 proc.) mano, kad pasibaigus pandemijai, daugiau žmonių įsipareigos imtis veiksmų sprendžiant aplinkosaugos ir klimato kaitos problemas. Kaip vartotojai, tūkstantmečio kartos ir Z kartos atstovai ir toliau priima sprendimus vadovaudamiesi savo vertybinėmis nuostatomis: daugiau kaip ketvirtadalis respondentų teigia, kad jų sprendimams dėl pirkinių įtakos turėjo įmonių poveikis aplinkai. Tačiau daugiau kaip pusė tūkstantmečio kartos ir Z kartos atstovų baiminasi, kad verslo įsipareigojimas padėti kovoti su klimato kaita nebus didžiausias prioritetas, nes verslo lyderiams tenka skaitytis su pandemijos sukeltais sunkumais.

Tūkstantmečio kartos ir Z kartos manymu, diskriminacija yra plačiai paplitęs reiškinys

Šeši iš dešimties Z kartos ir 56 proc. tūkstantmečio kartos atstovų teigia, kad visuomenėje yra plačiai paplitęs sisteminis rasizmas. Vis tik daugiau kaip pusė visų respondentų mano, kad visuomenė yra „pasiekusi lūžio tašką, nuo kurio toliau prasidės teigiami pokyčiai.“ Trys iš penkių respondentų sutinka, kad teigiami pokyčiai įvyks tik pasikeitus valdžios požiūriui ir veiksmams. Tačiau jie netiki, kad institucijos išnaudoja savo potencialą. Paprašius išrikiuoti, kas deda daugiausia pastangų mažinant sisteminį rasizmą, jie pirmiausia įvardijo pavienius asmenis bei aktyvistus, po kurių sekė švietimo sistemos, teisinė sistema ir vyriausybės, o įmonės ir verslo lyderiai atsidūrė pačiame sąrašo gale.

Nors etninė kilmė arba rasė yra labiausiai paplitusios respondentų nurodytos diskriminacijos priežastys, esama ir daugybė kitų priežasčių: socialinė ir ekonominė padėtis, fizinė ar psichikos negalia, lytinė orientacija, lyties tapatybė ir lytis. Iš respondentų, kurie save priskiria etninėms mažumoms, 36 proc. tūkstantmečio kartos ir 39 proc. Z kartos atstovų teigia, kad darbovietėje jie yra diskriminuojami „visą laiką“ arba dažnai. Tokios pat nuomonės yra ir maždaug trys iš 10, kurie įvardija save esat homoseksualiu asmeniu, gėjumi, lesbiete ar biseksualiu asmeniu. 13 proc. tūkstantmečio kartos ir 22 proc. Z kartos moterų diskriminaciją ir lygių galimybių nebuvimą priskiria trims svarbiausioms susirūpinimą keliančioms problemoms.

Siekdami užpildyti institucijų paliktą tuštumą, tūkstantmečio kartos ir Z kartos atstovai pokyčius perima į savo rankas. Respondentai teigia, kad jie lavina ir šviečia kitus, dalijasi informaciniu turiniu socialiniuose tinkluose, balsuoja už pažangius politikus ir boikotuoja tas įmones bei prekių ženklus, kurie laikosi kitokių vertybinių nuostatų diskriminacijos klausimais.

Reikia, kad įmonės skirtų daugiau dėmesio geresnei psichikos sveikatai darbo vietose

COVID-19 pandemija sukėlė stresą ir socialinio sąmoningumo avangardui: 41 proc. tūkstantmečio kartos ir 46 proc. Z kartos atstovų visada arba didžiąją dalį laiko jaučiasi įsitempę. Pagrindinės įtampos priežastys – finansai, šeimos gerovė ir įsidarbinimo perspektyvos. Maždaug trečdalis visų respondentų dėl pandemijos sukeltos įtampos ir nerimo yra ėmę laisvadienius. Tačiau beveik pusė savo darbdaviui nurodė kitokią laisvadienio priežastį – tikriausiai dėl to, kad psichikos sveikata darbovietėje vis dar tebėra stigmatizuojama. Iš tikrųjų tik 38 proc. tūkstantmečio kartos ir 35 proc. Z kartos atstovų nesijautė nepatogiai atvirai pasakydami savo vadovui apie stresą. Be to, maždaug 40 proc. teigia, kad pandemijos laikotarpiu psichikos sveikatos stiprinimo srityje jų darbdaviai nuveikė labai mažai.

Labai svarbu skatinti atviras ir įtraukias darbovietes, kuriose žmonės nesijaustų nepatogiai išsipasakodami apie stresą, nerimą ar kitus patiriamus psichikos sveikatos iššūkius. Darbdavių pareiga ir atsakomybė – sukurti tokią darbo aplinką, kuri stiprintų darbuotojų psichikos sveikatą ir gerą savijautą bei leistų darbuotojams laimingai gyventi. Mes pastebime, kad atsiranda vis daugiau įmonių, kurios imasi spręsti šį klausimą pašalindamos jį supančią stigmą, pasiūlydamos konsultacijas ir specialistų pagalbą psichikos sveikatos klausimais.

Geresnė planeta, teisingesnė sistema, malonesnė žmonija

Labai daug tūkstantmečio kartos ir Z kartos atstovų vis dar baiminasi, kad jų asmeninė ir visuomeninė padėtis pirmiau pablogės, o tik paskui pagerės. Nors daugelis šių grupių atstovų jau pavargo laukti. Jie nori geresnės planetos, teisingesnės sistemos, malonesnės žmonijos. Ir jie pasirengę padėti, kad tokie norai taptų tikrove – pradėdami nuo mažų žingsnelių šiandien, kurie duotų pradžią milžiniškiems darbams, nes vis daugiau tūkstantmečio kartos ir Z kartos atstovų pradeda užimti įtakingas pozicijas visuomenėje.

Po vienerių gyvenimo pandemijos sąlygomis metų (laikotarpio, kurį lydėjo nesantaika visuomenėje, socialinė atskirtis ir sunkių padarinių sukėlę klimato reiškiniai) tyrime dalyvavusieji tūkstantmečio kartos ir Z kartos atstovai buvo susierzinę ir nekantrūs. Tačiau tebesijautė užslėptas optimizmas – tas ypatumas, kuris nepaisant per dešimtmetį buvusių nuosmukių ir iššūkių, ir toliau būdingas šioms grupėms. Dabartinėje ataskaitoje giliai analizuojama, kaip 2020 m. paveikė minėtų kartų kasdienį gyvenimą, jų psichikos sveikatą ir jų kolektyvinę pasaulėžiūrą.

Dėl pandemijos padidėjo finansiniai rūpesčiai ir susirūpinimas dėl turtinės nelygybės

COVID-19 pandemija padidino tūkstantmečio kartos ir Z kartos atstovų nežinomybę dėl savo finansinės ateities. Du trečdaliai respondentų teigia, kad jie „dažnai nerimauja arba jaučia įtampą“ dėl savo finansinės padėties. Tiek pat respondentų nurodo, kad pandemija privertė juos iš naujo įvertinti ir pakeisti savo finansinius tikslus. Dar daugiau: tik 36 proc. tūkstantmečio kartos ir 40 proc. Z kartos atstovų mano, kad 2022 m. jų finansinė padėtis pagerės.

Du trečdaliai tyrime dalyvavusių tūkstantmečio kartos (69 proc.) ir Z kartos (66 proc.) atstovų mano, kad turtas ir pajamos visuomenėje yra paskirstytos nelygiai. Daugelis yra tos nuomonės, kad norint įgyvendinti pokyčius, gali prireikti vyriausybės įsikišimo. 60 proc. respondentų teigia, kad reikšmingai pagelbėtų teisės aktai, kuriais būtų ribojamas atotrūkis tarp aukščiausiojo lygmens vadovų ir vidutinių statistinių darbuotojų darbo užmokesčio, o taip pat teisės aktai, pagal kuriuos būtų reikalaujama, kad įmonės darbuotojams mokėtų bet jau pragyvenimui reikalingą minimumą. O daugiau kaip pusė respondentų teigia, kad ištaisyti padėtį šioje srityje padėtų visuotinės bazinės pajamos.

Mažėjant lojalumui darbovietei, prastėja ir nuomonė apie įmonių socialinį poveikį

Toliau tęsiasi ir per paskutinius keletą metų pastebėtas nuolatinis smukimas: mažiau nei pusė tūkstantmečio kartos (47 proc.) ir Z kartos (48 proc.) atstovų mano, kad verslas turi teigiamą poveikį visuomenei. Pirmą kartą šis rodiklis yra žemesnis nei 50 proc. Tuo pačiu reikėtų pažymėti, kad nuo 2017 m. jis nukrito beveik 30 procentinių punktų.

Lojalumas darbovietei irgi šiek tiek sumažėjo, jei palyginsime su pernai užfiksuotu rekordiškai aukštu lygiu. Jei atsirastų galimybė, dabar jau daugiau tūkstantmečio kartos ir Z kartos atstovų (atitinkamai 36 proc. ir 53 proc.) per dvejus metus išeitų iš savo darbovietės (2020 m. atitinkamai buvo 31 proc. ir 50 proc.). Maždaug tiek pat teigia, kad planuoja toje pačioje darbovietėje dirbti ne mažiau kaip penkerius metus (34 proc. tūkstantmečio kartos ir 21 proc. Z kartos atstovų). Beveik pusė tūkstantmečio kartos (44 proc.) ir Z kartos (49 %) atstovų teigia, kad per pastaruosius dvejus metus darbą ir organizacijas, kuriose norėtų dirbti, jie rinkosi vadovaudamiesi savo etikos principais.

Jau daugelį metų šios apklausos rezultatai rodo nuoseklią tendenciją, kad tūkstantmečio kartos ir Z kartos atstovai vadovaujasi vertybėmis, yra orientuoti į veiksmus ir reikalauja atsakomybės tiek iš savęs, tiek ir iš verslo. Nepaisant sunkių metų, jie ir toliau siekia teigiamų pokyčių visuomenėje. Čia nugalės tos įmonės, kurios pritaria jų vizijai bei remia jų pastangas kurti geresnę ateitį.

Keletas svarbių minčių, kurias vertėtų įsidėmėti verslo lyderiams

1. Pripažinkite poveikį dirbančioms moterims. Pandemija moteris paveikė nepalyginamai smarkiau. Tačiau ir šiuo laikotarpiu darbdaviai gali padėti moterims, pasiūlydami joms lanksčias sąlygas bei reikalingų išteklių, o ilgalaikėje perspektyvoje – įgyvendindami tokias iniciatyvas, kurios sušvelnintų būtent moterims darbo vietoje kylančius iššūkius ir nusistatymus jų atžvilgiu.

2. Iš naujo įvertinkite organizacijų taikomus įdarbinimo ir darbuotojų išlaikymo principus taip, kad jie sudarytų sąlygas skatinti įvairovę ir įtrauktį. Vadovai turėtų taikyti tokias sistemas bei procesus, kuriuose lyties ir odos spalvos klausimo tiesiog nebūtų. Jie turėtų kitaip galvoti apie patirties ir kvalifikacijų, kurias žmogui reikėtų įgyti rengiantis konkrečioms pareigoms, rūšis.

3. Išnagrinėkite, kokį vaidmenį padedant tiems darbuotojams, kurie susiduria su ekonominiu neapibrėžtumu, galėtų suvaidinti verslas. Gerovės kūrimo klausimu tūkstantmečio kartos bei Z kartos atstovai ir taip atsilieka nuo ankstesnių kartų, o pandemija šią problemą tik dar labiau paaštrino. Vadovai, kurie nesuteikia reikšmės pajamų ir turto skirtumams visuomenėje ir savo organizacijose, rizikuoja atstumti būtent tuos darbuotojus, kurie organizacijoms reikalingi tam, kad jos galėtų klestėti.

4. Užtikrinkite, kad aplinkos apsauga per ilgai neliktų prioritetų sąrašo gale. Verslo lyderiams tikrai derėtų dabar suteikti pirmenybę atsigavimui, atsparumo stiprinimui ir darbuotojų gerovei. Tačiau siekiant išsaugoti išteklius, sukurti ilgalaikę tvarią vertę ir pritraukti bei išlaikyti efektyvius jaunus darbuotojus, labai svarbią reikšmę turi ir prasmingas atsakas į klimato kaitą.

5. Suteikite prioritetinę reikšmę pagalbai psichikos sveikatos srityje ir ištekliams. Kurkite tokią kultūrą, kurioje pripažinti patiriamą įtampą būtų norma. Reikia, kad vadovai nustotų stigmatizuoti pokalbius apie psichikos sveikatą darbe ir padrąsintų savo darbuotojus atvirai kalbėti apie savo poreikius. Nes galiausiai tai padės darbuotojams pajusti, kad jų sveikata yra geresnė, o jie patys – laimingesni, bei tuo pačiu padidins jų produktyvumą.

*Ataskaitoje apibendrintos 14 655 tūkstantmečio kartos atstovų ir 8 273 Z kartos atstovų (iš viso 22 928 respondentai), gyvenančių 45 Šiaurės Amerikos, Lotynų Amerikos, Vakarų Europos, Rytų Europos, Artimųjų Rytų, Afrikos ir Azijos Ramiojo vandenyno šalyse, nuomonės.