„Mažėjančio poreikio specialybės labiausiai susijusios su monotonišku, vienos ar keletos funkcijų, turinčiu ribotas tobulėjimo galimybes, rankiniu ir mažiau apmokamu darbu. Tai yra tie darbai, kurie dėl savo pobūdžio ir atlygio nesulaukia kandidatų dėmesio, o įmonės, ieškodamos išeičių, pasitelkia robotus, automatizavimą, elektroninius ir technologinius sprendimus.

Nykstančioms profesijoms turi poveikį ir globalizacija, senstanti visuomenė, vartojimo, prekybos pokyčiai ir pan. Taigi, prie turinčių didesnę riziką išnykti galima priskirti kasininkų, paštininkų, duomenų suvedimo operatorių, avalynės taisytojų, klientų aptarnavimo operatorių, sąskaitininkų, sukirpėjų ir pan. darbus“, – įžvalgomis dalijasi CV-Online marketingo vadovė Rita Karavaitienė.

Suprantama, kad tik nedaugelis sugeba nuspėti, kaip laikui bėgant pakis situacija darbo rinkoje, ir kaip išsirinkti arba vaikams patarti studijuoti tokią specialybę, kurią išmanantys ekspertai bus graibstyte graibstomi.

Tačiau akivaizdu, kad kai kurios sritys, pavyzdžiui, komercinė veikla, farmacija, prekių ir paslaugų rinka niekur neišnyks, bet ką daryti, jeigu jos nė kiek netraukia? Tuomet apie būsimą profesiją reikia gerokai pamąstyti ir atsižvelgti tiek į savo prioritetus, tiek į numatomas tendencijas.

Taigi, kurios profesijos ir sritys dabar kelia mažiausiai abejonių?

1. Vadyba

Vadybos sąvoka gana plati, tačiau kaip tik todėl po vadybos studijų yra ganėtinai lengva rasti savą nišą ir pasinaudoti plačiomis tobulėjimo kurioje nors papildomoje srityje galimybėmis.

Šiuo metu ypač paklausūs vadybininkai, gebantys reikšmingai prisidėti prie asmeninio prekės ženklo kūrimo, įtvirtinimo ir populiarinimo. Čia kalbama apie ryšių su visuomene specialistus, išmanančius reklamos technologijas (kad žinotų, kaip pasiūlyti konkrečius sprendimus), psichologiją (kad žinotų, kam tuos sprendimus pasiūlyti), žurnalistiką (kad žinotų, kaip pranešti apie naują prekės ženklą) ir analitiką (kad žinotų, kaip įvertinti pasiektą rezultatą).

Darbo pasiūlymų prekės ženklo vadybininkams ir prekės ženklo įtvirtinimo specialistams netrūksta jau dabar. Orientavimosi į specifinę sritį tendencija nuslopti neturėtų. Net atvirkščiai – augant socialinių tinklų populiarumui prekės ženklo vadybininkų poreikis turėtų tik didėti, todėl galima drąsiai teigti, kad šie jau dabar paklausūs specialistai išliks tokie ir po penkerių metų.

2. Informacinės technologijos

Mes jau ne šiaip naudojamės kompiuteriais ir įvairiais įrenginiais, bet net gyvename jų kuriamame pasaulyje, o be informacinių technologijų jis neįsivaizduojamas. Seniau IT specialistų pareigos apsiribojo kompiuterių taisymu ir operacinės sistemos diegimu bei naujinimu, tačiau dabar šie žmonės – brangiai apmokami darbuotojai, nuo kurių indėlio neretai priklauso visos įmonės darbas – konfidencialios informacijos apsauga, duomenų bazių kūrimas, įvairių procesų bei operacijų veikimas ir kt. Per pandemiją, kai pusė pasaulio perėjo į virtualiąją erdvę, IT specialistų vaidmuo tapo ypač reikšmingas – juk teko rūpintis, kad visas personalas galėtų dirbti iš namų. Toks poreikis, tikėtina, tik augs.

3. Interneto ir technologijų teisė

Teisės specialistai visais laikais buvo reikalingi: komercijos dėsnių valdomame pasaulyje nuolatos sudarinėjamos sutartys, vykdomi teismų procesai, sprendžiami finansiniai klausimai. Juristui tikrai yra kuo užsiimti ir kibernetinėje realybėje. Ta proga netgi atsirado nauja profesija – interneto (ir technologijų) teisininko. Šis specialistas gina kliento teises IT srityje. Milžinišku tempu populiarėjant prieglobos paslaugoms, tokioms kaip „Youtube“, socialiniams tinklams ir kitokiems internetiniams ištekliams, kyla vis daugiau klausimų, susijusių su autorių teisėmis, neteisėtu duomenų naudojimu, plagijavimu, šmeižtu ir kitokiais turinio skelbimo ir naudojimo būdais. Būtent šiuos klausimus ir sprendžia interneto teisininkas.

4. Svetainių kūrimas

Virtualioji realybė vis labiau gožia tikrąją. Dokumentus jau pasirašinėjame elektroniniais parašais, o nekilnojamojo turto agentūros gali surengti virtualųjį turą po norimą apžiūrėti objektą. Virtualiosios realybės galimybėmis vis plačiau naudojamasi medicinos, mokslo, pramogų ir kitose srityse. Štai kodėl interneto svetainių kūrimo įgūdžiai ir nuolatinis jų tobulinimas – puiki investicija į ateitį, apsaugotą nuo bedarbystės. Jei norisi tapti virtualiosios terpės architektu, neapsieisite be programavimo arba svetainių kūrimo studijų.

5. Urbanistinis ūkininkavimas

Nors urbanistinio ūkininkavimo sritis kol kas menkai teišplėtota, ji jau dabar įvardijama kaip ateities profesija. Urbanistinis ūkininkavimas – tai žemės ūkio kultūrų auginimas mieste, užsodinant augalais įvairias patalpas, sandėlius, rūsius, angarus ir kt. Manoma, kad urbanistiniai ūkiai galėtų tapti daržovių ir žalumynų pristatymo į parduotuves centrais, garantuosiančiais patį trumpiausią kelią nuo tiekėjo iki vartotojo. Dėl šios aplinkybės iš urbanistinių ūkių atkeliaujantys produktai yra maksimaliai švieži ir minimaliai apdoroti chemikalais.

6. Molekulinė gastronomija

Molekulinės gastronomijos specialistas yra asmuo, gebantis pasiūlyti individualų, konkrečiam žmogui pritaikytą mitybos planą. Kada visi, kas tiktai užsinori, pradeda laikytis ketologinės arba bet kurios kitos dietos, vėliau tenka išgirsti daugybę nusiskundimų sveikata. Laimei, toks požiūris į mitybą tampa nebemadingas – tolydžio ryškėja pamatuoto rūpinimosi sveikata tendencija ir ją ypač puikiai atitinka molekulinės gastronomijos principai. Šią sritį išmanantis specialistas, atsižvelgdamas į konkretaus žmogaus tyrimų rezultatus, sudaro individualų mitybos planą, kuris galėtų padėti papildyti organizmą trūkstamomis maisto medžiagomis ir jokiu būdu nepakenktų.

Norint tapti molekulinės gastronomijos arba pirmiau aptarto urbanistinio ūkininkavimo specialistu, reikia gilinti žinias tokiose srityse kaip chemija ir biologija.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją