Spartus ekonomikos augimas greitai taps sunkiai įsivaizduojamas be gabiausių IT specialistų, jau dabar yra skaičiuojama, kad rinkoje trūksta 14 tūkstančių šios srities darbuotojų. Kaip pritraukti specialistus į technologijų sektorių? Kokias galimybes gali atverti IT sektorius? Kokie kriterijai yra esminiai, renkantis technologijų bendrovę?

Įžvalgomis apie profesinę patirtį ir asmeninį karjeros kelią dalijosi 20-ies metų patirtį IT srityje sukaupęs JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ programavimo departamento vadovas Gediminas Šuklevičius.

– Karjerą dabartinėje kompanijoje pradėjote prieš beveik 8-erius metus. Kas jums padarė didžiausią įtaką profesiniam augimui per šiuos kelerius metus?

– Prie kompanijos prisijungiau prieš 8 metus, kai mūsų buvo viso labo 60 specialistų ir turėjome tik 2 padalinius – Čikagoje ir Kaune. Projektai, tuometinė vidinė struktūra, procesai labai smarkiai skyrėsi nuo to, ką turime šiuo metu. Praėjusius metus užbaigėme su daugiau nei 630 darbuotojų. Per visą savo karjeros laikotarpį įmonėje turėjau progą dirbti prie 5 skirtingų projektų, čia susipažinau su daug talentingų ir labai gabių kolegų.

Karjeros kelias prasidėjo nuo programuotojo rolės, o kompetencijai ir įgūdžiams augant turėjau galimybę save išbandyti inžinerinės projekto komandos techninio vadovo pozicijoje, atstovauti kompanijai vykstant pas klientus, auginti savo inžinerinę komandą, esant jau komandos vadovo pozicijoje, dirbti su kitais komandų vadovais, padėti jiems sėkmingai vystyti projektus, bei su jų pagalba plėsti ir auginti savo inžinerinį padalinį.

Džiugu, kad esu viso šito šaunaus progreso dalimi. Metai pasitinka mus su dar daugiau galimybių, naujais projektais, naujais klientais, naujais ofisais ir naujais kolegomis mums prisijungus prie „Cognizant Softvision“. Sunku įvardinti tą vieną pagrindinį faktorių, kuris leido man kaip specialistui augti, realizuoti save ir šią dieną būti ten, kur esu, bet kartu ir žinoti, kad tai dar ne pabaiga ir prieš akis plačios galimybės judėti ten, kur esi vertinamas, kur gali rasti daug iššūkių, juos įveikti ir realizuoti save. Džiugu, nes laukia daug naujų iššūkių tiek techninėje srityje, tiek struktūrinėje. Esu tikras, kad ir toliau turėsiu daug galimybių ir progų prisidėti prie kompanijos augimo ir tokiu būdu pats galėsiu augti kaip specialistas ir kartu kaip žmogus.

– Kas yra įdomiausia jūsų profesinėje veikloje? Kurį per savo darbo IT įmonėse metus galėtum įvardyti, kaip didžiausią išliekamąją vertę sukūrusį projektą?

– Dinamika, iššūkiai, galimybės – trys pagrindiniai faktoriai, sukuriantys įdomią ir motyvuojančią kasdieninę darbinę veiklą. Suvokimas, kad traukinys nestovi, juda pirmyn ir įpareigoja judėti kartu, ieškant būdų, kaip tą judėjimą padaryti efektyvesniu ir produktyvesniu. Kompanija auga ir plečiasi, projektai didėja ir sudėtingėja. Naujos technologijos, nauji iššūkiai leidžia man ir visai mano komandai augti kartu, judėti su tuo IT ir mūsų įmonės traukiniu efektyviai ir tik pirmyn.

O kalbant apie didžiausią išliekamąją vertę sukūrusį projektą yra labai sunku išsirinkti tą vienintelį. Pačių projektų būta skirtingų ir kiekvienas jų kurią savo išliekamąją vertę skirtingai. Pavyzdžiui, įsibėgėjus pandemijai pradėjome darbuotis su kompanija, kuri teikia konsultavimo paslaugas įmonėms vadovų ugdymo, augimo ir paieškų klausimais. Verslas buvo visiškai priklausomas nuo fizinės galimybės vykti į vietą ir dirbti tik gyvai su kiekvienu klientu. Kartu su pandemija atsiradus naujiems apribojimams, teko keisti verslo modelį ir pereiti į internetinę erdvę. Klientas kreipėsi į mus ir vos per 6 mėnesius mes kartu sugebėjome išleisti konsultavimo platformos MVP (angl. Minimal Viable Product) versiją, leisti klientui ir toliau sėkmingai vykdyti savo veiklą, nepaisant pasaulį sukausčiusios pandemijos. Šiandien mes ir toliau sėkmingai vystome konsultavimo platformą, padėdami mūsų klientui plėsti savo klientų ratą ir patekti į naujas rinkas, skirtinguose kontinentuose. Ir tai yra tik vienas iš pavyzdžių.

– Technologijų sektoriuje dažnai yra diskutuojama, ar darbas yra įdomesnis projektus įgyvendinančioje, ar produktus kuriančioje IT įmonėje. Kuo skiriasi darbas projektinėje ir IT produktus vystančioje organizacijoje?

– Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad produktinės ir projektinės įmonės iš esmės tai yra tarsi du skirtingi organizmai. Šiame teiginyje yra šiek tiek tiesos, jei kalbėtume apie projektines įmones, kurios vykdo mažos apimties projektus, kaip, pavyzdžiui, esamų IT produktų priežiūra, mažų „brošiūrinių“ tinklalapių kūrimas, e-komercijos svetainių kūrimas, remiantis plačiai naudojamais e-komercijos ar TVS (Turinio Valdymo Sistema) sprendimais. Tačiau, jei kalbėtume apie įmones, kurios vykdo didelės apimties projektus, tokiu atveju, įžvelgiu labai aiškią paralelę – tokia projektinė įmonė dirba prie daug skirtingų produktų vienu metu. Kiekvienas toks projektas šios įmonės kontekste yra produktas užsakovo kontekste, kuriam galioja visi tie patys produktui būdingi projektavimo, kūrimo, palaikymo ir priežiūros procesai.

Produktinė įmonė dažniausiai palaiko ir kuria vieną ar kelis susijusius projektus. Projektinė įmonė vienu metu savo darbų „skrynioje“ turinti keliolika ar keliasdešimt skirtingų projektų, atveria labai plačias galimybes specialistui augti ir tobulėti. Pirmiausia, tai galimybė plėsti savo profesinę patirtį ir bendrines technines žinias, darbuojantis prie skirtingų verslo sričių, iš arčiau susipažinti, pavyzdžiui, aviacijos, komercijos, automobilizmo, finansų, logistikos sektorių veiklomis ir t.t. O norint kurti produktą, atitinkantį kliento poreikius, neužtenka vien tik gerai mokėti rašyti kodą ar testuoti. Reikia įsigilinti į patį domeną, kad gerai suprastumėte, kas yra kuriama ir kokią naudą tai atneš užsakovui.

– Kokias ateities tendencijas ar prognozes IT srityje galėtumėte įvardyti?

– IT yra tokia rinka, kuri niekada nestovi vietoje ir nuolat juda pirmyn. Technologijos nuolat kinta, tampa vis modernesnėmis ir yra vis plačiau pritaikomos. Dar neseniai tik kalbėjome apie debesiją ir kad tai bus ateitis. Šiandien tai jau nusistovėjusi norma – naudotis bendrais resursais vietoje to, kad turėtume savo nuosavą kompiuterinę įrangą. Procesų automatizavimas ir virtualizavimas, dirbtinis intelektas (AI), mašininis mokymasis (ML) vis plačiau panaudojami sprendžiant kasdieninius uždavinius vis efektyviau, sparčiau ir tiksliau. Blokų grandinės (angl. blockchain) technologijos taikymas platesniu spektru nei vien tik kriptovaliutose, bet ir kitose plačiau naudojamose veiklose, kaip kad, pavyzdžiui, internetiniame balsavime. Kasdieniniame gyvenime kuo toliau, tuo daugiau mus sups daiktų internetą palaikančių prietaisų (IoT).

Nors IT juda pirmyn žaibišku greičiu, tačiau kad ir kaip bebūtų keista, bet dar daugelyje veiklos sferų technologijos nėra pakankamai plačiai naudojamos, nors panaudoti būtų galima jas daug efektyviau. Tad skaitmeninė transformacija ir toliau bus mūsų neatsiejamas pakeleivis, žygiuojant į modernią ateitį. Tačiau augant IT įtakai ir skaitmenizavimui, reikia būtinai nepamiršti tokių svarbių sričių kaip kibernetinis saugumas ir tvarumas.

– Kokias verslo transformacijas ateityje padės įgyvendinti technologiniai sprendimai?

– Skaitmeninė transformacija šiandien yra verslo progreso variklis. IT ir technologijos tampa neatsiejama dalimi kone visose veiklos ir verslo srityse. Galima rinktis bet kurią sritį ir tikrai rasime vietų, kaip IT ir technologijos įsitvirtina ir tampa neatsiejama tos srities progreso dalimi. Pavyzdžiui, medicina. Jau dabar yra daug pavyzdžių kaip mašininis mokymasis ir dirbtinis intelektas panaudojami įvairių skaitmeninių vaizdų analizei ir diagnostikai.

Ir tai tik viena iš daugelio panaudojimo sričių. Mano jau minėta blokų grandinė ir elektroninis balsavimas – sprendimas, kurį kaip, pavyzdžiui, įdiegus valstybiniu mastu, galėtume turėti skaidresnį ir tuo pačiu tikslesnį balsavimo mechanizmą. Verslas nuolat ieško būdų pasitelkti IT į pagalbą ir net neabejoju, kad kuo toliau, tuo plačiau modernūs technologiniai sprendimai bus naudojami verslo efektyvinimui ir modernizavimui.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)