Darbuotojų paieškos ekspertai pažymi, kad po 4-5 metų, kai šie specialistai sukaupia patirties, įvairių sričių inžinierių atlygis į rankas pasiekia 1500-2000 Eur ne vadovaujančiose pozicijose, bet gali siekti ir 2000-3500 Eur į rankas ar daugiau, jei kalbame apie vadovaujamose techninėse pozicijose dirbančius inžinierius.

„Nuoseklus atlyginimų augimas kasmet matomas tikrai ne visose srityse, tad tai yra didžiulis inžinerinių specialybių privalumas. Su tokiomis pajamomis, kokias užtikrina ši profesija, galima neblogai jaustis gyvenant bet kuriame Lietuvos mieste“, – pranešime žiniasklaidai pastebi Andrius Francas, žmogiškųjų išteklių paslaugų bendrovės „Alliance for Recruitment“ partneris.

Foto: Asm. albumas


Inžinieriai – geriausių mokamų profesijų penketuke

Pasak A. Franco, tarp didžiausius atlyginimus gaunančių profesijų Lietuvoje ir toliau stabiliai pirmauja orlaivių pilotai, tačiau jis pažymi, kad jų poreikis darbo rinkoje nėra didelis ir tėra skaičiuojamas dešimtimis.

Į geriausiai mokamų specialybių penketuką patenka ir inžinieriai, kurie specializuojasi informacinių technologijų, elektronikos, automatikos bei robotikos srityse, tačiau šių specialistų poreikis yra nepalyginamai didesnis – darbo vietos inžinieriams jau dabar skaičiuojamos tūkstančiais, tačiau pikas dar toli gražu nepasiektas. Visos prognozės rodo, kad darbo vietų inžinieriams ir toliau sparčiai daugės.

„Poreikis rinkoje yra toks didelis, kad jau dabar inžinierių reikėtų paruošti dvigubai daugiau nei yra studijuojančių inžinerinių krypčių studijų programose. Tai yra ta studijų kryptis, kurią pasirinkę jaunuoliai gali būti tikri – jie visi turės darbą. To nepasakysi apie daug kitų neva paprastesnių specialybių, kurios vis dar yra labai populiarios Lietuvoje, nors jos negarantuoja nei darbo vietos, nei gero atlygio. Taip jau yra, kad būtent tai, kas yra šiek tiek sudėtingiau, gyvenime mums ir suteikia konkurencinį pranašumą. Tai ir yra problema – profesinio orientavimo sistema mūsų šalyje neveikia ir vaikai nežino, kokios specialybės ateityje jiems užtikrins darbą ir geras pajamas“, – tvirtino A. Francas.

Foto: Asm. albumas


Kaune įsikūrusios elektronikos įrangos gamintojos „Kitron“ techninio skyriaus vadovas Saulius Jačėnas papildo, kad konkurencinė kova dėl inžinierių jau kurį laiką vyksta ne tik vietiniu, bet ir globaliu mastu – laisvas studijų vietas būsimiems inžinieriams sunkiai užpildo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių aukštosios mokyklos, todėl joms tenka imtis įvairių skatinamųjų priemonių studentams pritraukti. Nerasdamos pakankamai specialistų savo šalies viduje, iš svetur inžinierius bando prisitraukti ir didžiosios Vakarų valstybių įmonės.

„Studijavau Švedijoje, kur jaunimas taip pat nenoriai renkasi inžinerines studijas, todėl priimama nemažai užsienio studentų, tarp kurių buvau ir aš. Tiek Švedijoje, tiek Vokietijoje technologijų įmonės susiduria su problemomis ieškant inžinierių. Vokietijoje įmonės jau seniai samdo emigrantus iš Baltijos šalių, Lenkijos, Ukrainos“, – globalias tendencijas apžvelgė S. Jačėnas.

Pasak S. Jačėno, dalis lietuvių inžinierių taip pat emigruoja ir kuria karjerą kitose šalyse, bet nemažai jų vėliau ir sugrįžta – elektronikos įrangą gynybos, medicinos, aviacijos ir kitoms pramonės sritims gaminanti įmonė „Kitron“ pastaruoju metu sulaukia vis daugiau tokių kandidatų, kurie grįžta į Lietuvą susidomėję galimybėmis čia kurti paslaugas, įrangą ar unikalius produktus garsioms pasaulinėms kompanijoms.

Foto: Asm. albumas


Kritinę svarbą turinti profesija, kurios poreikį vis labiau augina skaitmenizacija

Inžinieriaus profesijos patrauklumą mažina įvairūs mitai, kuriais yra apipinta ši profesija, nors dauguma jų jau nebeturi nieko bendro su realybe.

Pasak S. Jačėno, šiuolaikinis inžinierius turi ne tik gerai išmanyti techninę darbo pusę, bet ir būti geras komunikatorius. Nors daug kas įsivaizduoja, kad inžinieriai visą dieną žiūri į kompiuterio ekraną ar nepakelia galvos nuo brėžinių, reali situacija yra kitokia, nes dabartiniai inžinieriai daug komunikuoja ir su klientais – ne tik tiesiogiai kuria, bet ir padeda parduoti įmonės produktą, dalyvauja derybose ir padeda įmonei kurti santykį su klientu.

„Inžinierius yra kritinę svarbą įmonėje turinti profesija, kai reikia priimti svarbius techninius sprendimus“, – teigė S. Jačėnas.

Pašnekovas paneigia ir dar vieną mitą – kad šis darbas nuobodus. Pasak jo, yra visiškai priešingai – inžinieriaus darbas yra itin įdomus, įtraukiantis bei suteikiantis begalę saviraiškos galimybių ir laisvės kurti dirbant su garsiausiais pasaulyje prekės ženklais: apie globaliu mastu lyderiaujančius klientus jie ne skaito Lietuvos žiniasklaidoje ar „Forbes“, bet su jais dirba kasdien.

„Alliance for Recruitment“ partneris A. Francas apibendrina, kad technologijos yra visų įmonių ateitis – inžinierių trūkumas yra ne laikinas bumas, o vis didesnį mastą įgyjanti tendencija, nes visose srityse vyksta sparti skaitmenizacija ir technologijų plėtra, todėl inžinierių reikės vis daugiau. Pasak A. Franco, skaitmenizacijos, technologijų plėtros ir augančio inžinierių poreikio tendencijas patvirtina ir Lietuvos gamybos įmonės, kaip, pavyzdžiui, Kaune veiklą vykdanti „Kitron“. Tuolab kad ir pati Lietuva dėl paskutiniu metu pritrauktų investicijų vis labiau tampa žinoma kaip inžinierių kraštas.

Foto: Shutterstock


„Apie ką bekalbėtume – apie savitarnos kasas parduotuvėse, automobilių gamybą, kur visą pagrindinį darbą padaro robotai, apie raketas, kurios paleidžiamos į kosmosą ar apie vaistų nuo COVID-19 kūrimą, – už visų šių procesų stovi žmonės, inžinieriai, kurie visa tai kuria, strateguoja ir valdo. Mūsų šalis neturi aukso ar naftos – vienintelis mūsų konkurencinis pranašumas yra žmonės, todėl turime gebėti juos tikslingai nukreipti į tas sritis, kur galime kurti didžiausią pridėtinę vertę“, – teigė A. Francas.