Ir vėl nesiseka su naujamečiais pažadais? Išaiškino, ką darote ne taip: užduokite sau 5 klausimus

Nuo naujų metų pasižadėjimų praėjo jau kelios savaitės. Būtent po tiek laiko dauguma ir meta savo pažadus daugiau sportuoti, sveikiau maitintis ar atsisakyti žalingų įpročių. Informacinių technologijų kompanijos „Shift4 Payments Lithuania” programų vadovas Martynas Kairys sako, kad tokių rezoliucijų vieta – šiukšlių dėžė, o socialinių medijų skleidžiamą propagandą apie lengvus pokyčius prilygina demotyvuojančiai ir save gniuždančiai destrukcijai.

Dažniausiai – ne mūsų valioje

Pasak jo, viena dažniausiai pasikartojančių priežasčių, kodėl vienas ar kitas naujametinis tikslas buvo nepasiektas – tai klaidingas požiūris, kad tikslo siekime viskas priklauso nuo mūsų pačių.

„Realybė yra kardinaliai priešinga. Mūsų tikslų pasiekimui įtaką daro daugybė kitų faktorių: vieta, laikas, darbo aplinka, šeimyninė padėtis, kiti asmenys. Tai visiškai nuo mūsų nepriklausančios dedamosios. Žmogus išsikelia tikslą, kryptingai dirba, bet taip jo ir nepasiekia. Tada užplūsta nusivylimas, savigrauža, vidinis kritikas pradeda kvestionuoti ne tik paties gebėjimus, bet dažnai ir visą tikslų siekimo koncepciją“,– pastebi M. Kairys.

Todėl specialistas pataria vertinti ne finalinį rezultatą, bet konkrečias žmogaus įdėtas pastangas tikslo siekimo kelyje. „Jūsų elgesys, jūsų įpročiai, jūsų valia – tai, ką jūs sąmoningai atliekate, ką jūs galite kontroliuoti, ir turėtų būti vertinama, o ne tiesmukiškas rezultatas – uždirbau ar ne, numečiau 10 kg ar ne“, – sako M. Kairys.

Analizės stoka leidžia apsigauti

Kita svarbi dedamoji – tai netinkamas pasiruošimas savo pokyčių kelionei. Pasak jo, mūsų gyvenimo būdas, mūsų įpročiai dažniausiai yra patogūs. Sunku prisiversti sportuoti, kai sporto klubas yra toli nuo namų, reikia specialiai ten važiuoti. Arba sunku susikaupti investavimo pamokoms, kai jos vyksta vakare po darbo, kai norisi lengvos ir atpalaiduojančios veiklos.

„Atmetimo reakcija bus natūrali, jei naujas įprotis nebus tinkamai įtrauktas į dienos ritmą, jei nebus atlikta analizė, o kodėl anksčiau man nepavyko šio įpročio išsiugdyti. Taip pat svarbu yra sąmoningai pačiam norėti šio pokyčio. Dauguma žmonių daro dalykus, kuriuos jie galvoja, kad jiems reiktų daryti, bet ne dalykus, kuriuos jie norėtų daryti. Tai irgi užprogramuoja nesėkmę“, – pastebi specialistas.

Sėkmingai analizei M. Kairys siūlo „5 kodėl?“ metodą, kai 5 kartus savęs reiktų paklausti „kodėl?“, o kiekvienas „kodėl?“ turėtų gilinti prieš tai ėjusį atsakymą.

Pavyzdžiui: „Kodėl jums šiandien reikia naujo darbo? Nes noriu, daugiau uždirbti. O kodėl tu nori daugiau uždirbti? Nes noriu daugiau pinigų skirti kelionėms. O kodėl tu nori daugiau keliauti? Nes kelionės man teikia daug gerų emocijų, padeda pabėgti nuo kasdienybės. O kodėl tu nori pabėgti nuo kasdienybės? Nes patiriu daug streso. O kodėl tu patiri daug streso? Nes darbo aplinka mane slegia, nejaučiu pasitenkinimo savo komanda“.

Jei visi atsakymai buvo solidūs – smegenys gaus pakankamą paaiškinimą, kad šis pokytis gyvenime yra reikalingas ir yra vertas visų pastangų, kurių pareikalaus. Kita vertus, jei atsakymų tiek neturėsite, vadinasi dar galima pasvarstyti, ar tikrai jums reikia šios veiklos.

Ne sprintas, o maratonas

Pasak M. Kairio, kur kas mažiau nusivylimo ir didesnė sėkmės tikimybė, jei visą kelią pokyčių link vertinsite, kaip kelionę, o ne konkrečios rezoliucijos ar tikslo pasiekimą.

„Galvoti siūlau ne apie konkretų tikslą, bet apie kryptį, kuria norite eiti. Susidėliokite planą, kuriame bus įvairių žingsnių ir priemonių paletė. Pabandykite kiekvieną plano žingsnį integruoti į savo dienotvarkę, darbo bei poilsio ritmą ir sąmoningai darykite šiuos žingsnius kasdien. Kuo dažniau bus įgyvendinta naujų įpročių paletė – tuo stipresni jie taps jūsų kasdienybėje, tuo mažiau pastangų reikės norint juos atlikti, tuo kokybiškiau jūs juos atliksite”,– sako M. Kairys.

Specialistas taip pat pastebi, kad bus akimirkų, kai norėsis pasiduoti, bet pasidavimą reiktų traktuoti, kaip sustojimą. Kelionėje jų pasitaiko, bet tai nereiškia, kad kelione ten ir turi pasibaigti. Naujų įpročių ugdymas yra grindžiamas disciplina, o ne pradžios data. Todėl ilgainiui, veiksmų kiekybė ir kokybė duos rezultatų, apie kuriuos pradžioje net susimąstėte.