Perdegimo ir streso padės išvengti auksinė 3x8 taisyklė, tačiau tai nepadės, jei pamiršite vieną svarbų dalyką

Kalbant apie patrauklią darbo vietą šiandien dažnai akcentuojami tokie privalumai kaip patogi darbo aplinka, darbuotojams suteikiamas sveikatos draudimas, galimybė lankytis sporto salėje ar kitos motyvacinės priemonės. Nors daugeliui darbuotojų jos išties svarbios, norint užtikrinti komandos darną, specialistų motyvaciją ir įsitraukimą bei gerą savijautą, to nepakanka.

Organizacijų grupinės dinamikos konsultantė, kurios specializacija yra organizacijų emocijų palaikymo programos (angl. wellbeing), Jūratė Muchlickytė pranešime žiniasklaidai sako, kad tam reikia vertinti organizacijos emocinį klimatą, laiku pastebėti perdegimo ženklus ir rūpintis darbuotojų psichologine būsena.

J. Muchlickytės teigimu, viena dažniausių problemų darbo vietose šiandien yra darbuotojų perdegimas, kuris neretai veda prie įtampos, konfliktų ir nepasitenkinimo komandoje. Siekiant to išvengti pastangas turėtų dėti tiek darbdaviai, tiek patys darbuotojai.

„Net jei organizacija sukuria darbuotojams idealias sąlygas, gerai paskirsto darbo krūvį, tai dar nereiškia, kad atskiri darbuotojai išvengs perdegimo. Vien formalios taisyklės po darbo valandų nesiųsti darbinių elektroninių laiškų ar atsijungi nuo darbo platformos nebūtinai sustabdo ties perdegimo riba esančius, tačiau to pripažinti nenorinčius darbuotojus. Be to, perdegimo padariniai juntami ir už darbo ribų. Tai tikrai nėra sveika“, – pabrėžia J. Muchlickytė.

Svarbu susidraugauti su savo vidiniu kritiku

Perdegimas, pasak J. Muchlickytės, neretai susijęs su perfekcionizmu, baime suklysti, pernelyg didelėmis ambicijomis, nepagrįstais lūkesčiais ar didelės kontrolės siekiu. Tačiau galiausiai visa tai susiveda į bendrą vardiklį – savivertę. Tiesa, į perdegimą veda tiek žema, tiek aukšta, bet trapi savivertė.

„Būna įvairių atvejų – pavyzdžiui, kai mažą savivertę kitose gyvenimo srityse turintis žmogus stengiasi tai kompensuoti siekdamas aukščiausio pripažinimo darbe. Tai gali pasireikšti per itin griežtą savęs ir kitų kontrolę, baimę suklysti ir iš to kylančius padarinius: perdegimą, nesutarimus su kolegomis, jaučiamą nuolatinę įtampą. Kartais žmogus gali būti paprasčiausiai linkęs į perfekcionizmą, todėl siekia neįmanomo tobulumo. Tad kiekvienam svarbu pažinti save ir išmokti sau leisti būti netobulam, susidraugauti su savo vidiniu kritiku ir netapti jo įkaitu“, – pataria konsultantė.

Sprendimai neturėtų būti primetami

Vis dėlto tai padaryti ne visuomet paprasta. Dėl to, anot J. Muchlickytės, organizacijų vadovų ar personalo specialistų dėmesys darbuotojams, jų gebėjimas įsiklausyti, pastebėti, kad vienas ar kitas komandos narys patiria tam tikrų problemų, yra išties labai svarbus.

„Įsiklausymo kultūra padeda užkirsti kelią „gaisrams“, įtampoms, kurios gali įsiplieksti ignoruojant darbuotojų problemas. Be abejo, natūraliai kyla klausimas, ką daryti įtampas pastebėjus? Visgi vieno visoms situacijoms tinkančio sprendimo ar patarimo nėra. Tiesmukas aiškinimas žmogui, ką jis turėtų ar ko neturėtų daryti, naudos taip pat neduos. Priešingai – gali skatinti antagonizmus ir trintį. Dėl to pirmas žingsnis būtų paprasčiausiai pastebėti, kad darbuotojo elgesys keičiasi, ir atkreipti į tai jo dėmesį. Svarbu leisti žmogui suprasti, kad jo savijauta ir emocinė būklė kitiems rūpi“, – sako J. Muchlickytė.

Pabrėžtina ir tai, kad šiandien dažna įmonė darbuotojams suteikia sveikatos draudimą, kuris dengia ir psichologo ar psichoterapeuto konsultacijas, tačiau Lietuvoje, anot J. Muchlickytės, dar retas ryžtasi tokiai pagalbai.

Darbo ir poilsio pusiausvyra – geros savijautos pagrindas

Specialistė įsitikinusi, kad kiekvienas gebame atrasti mums geriausiai tinkančius sprendimus, dažnai juos netgi žinome, tik kartais reikia nedidelio postūmio iš išorės, kad juos įsisąmonintume ir pritaikytume. Visgi, anot J. Muchlickytės, esama ir universalių išeičių, siekiant išvengti perdegimo ir norint jausti vidinę pusiausvyrą. Viena tokių – darbo ir poilsio pusiausvyra.

„Kalbant apie darbo ir kitų gyvenimo sričių balansą dažnai rekomenduojama taikyti 3 × 8 taisyklę. Tai reiškia, kad savo laiką reikėtų paskirstyti taip, kad 8 valandos per parą tektų ne tik darbui, bet ir asmeniniam gyvenimui bei poilsiui. Visgi manau, kad ši formulė nėra standartas. Kai kam galbūt tinkamesnis 8-9-7 variantas. Bet kuriuo atveju, svarbu, kad svarstyklės pernelyg nepakryptų kurios nors vienos srities naudai. Šias tris pagrindines sritis dar galima suskirstyti į smulkesnes dalis ir susižymėti – pasidaryti pusiausvyros ratą ir stebėti, kuri sritis nukenčia. Tai įsivertinus, imtis savo elgesį koreguoti“, – kalba J. Muchlickytė.

Emocijų palaikymo konsultantė akcentuoja, kad taip pat svarbu išmokti laiku stabtelėti ir padaryti pauzę. Perdegusiems darbuotojams neretai tai padaryti būna ypač sunku. Dėl to tokie darbuotojai – paradoksalu – neretai turi prikaupę daug neišnaudotų atostogų, nes jas vis atideda ateičiai. Visgi neretai būtent ilgesnės atostogos padeda ištrūkti iš užburto rato, kai perdegimas lemia mažesnį darbo efektyvumą, o jį kompensuoti siekiama dar daugiau dirbant – taip situacija dar labiau blogėja.

Žiežirbas užgesinti lengviau nei įsiplieskusius gaisrus

Kalbėdama apie organizacijų pastangas užtikrinti savo darbuotojų gerovę ir pozityvią darbo aplinką, J. Muchlickytė pabrėžia nuoseklumo ir tęstinumo svarbą. Anot specialistės, neretai įmonės vadovai veiksmų imasi tik tuomet, kai problemos tampa akivaizdžios – komandose kyla konfliktai, įtampa, atsiranda nesusikalbėjimas. Įsiliepsnojusius gaisrus užgesinti gerokai sunkiau nei paskiras žiežirbas. Visgi pastarąsias pastebėti – sunkiau.

„Organizacijoms tikslinga nuolat matuoti savo emocinę temperatūrą, vykdyti prevencinius veiksmus ir siekti užbėgti problemoms už akių. Tam reikalingos kompleksinės priemonės. Pirmiausia, neblogu pirminiu indikatoriumi gali tapti tokie kiekybiniai rodikliai kaip darbuotojų kaita, panaudojamų atostogų ar nedarbingumo statistika. Analizuojant šiuos duomenis galima gauti nemažai vertingų įžvalgų. Kita dalis yra kokybiniai vertinimai, kuriuos padeda gauti darbuotojų apklausos, asmeniniai pokalbiai“, – detalizuoja J. Muchlickytė.

Toks vidinis organizacijos auditas, anot konsultantės, leidžia tinkamai įsivertinti situaciją ir imtis atitinkamų veiksmų siekiant ją pagerinti. Kadangi kiekviena organizacija yra unikali, būtent nuo tikslaus esamų iššūkių ir problemų identifikavo priklauso galimybės sėkmingai jas spręsti. Be to, pasitikėjimo ir saugumo įmonėje kūrimo programos, pasak J. Muchlickytės, turėtų būti tęstinės ir lanksčios. Tai reiškia, kad vertinimus reikėtų atlikti reguliariai ir pasitelkti ne šabloninius, o esamai situacijai ir kontekstui pritaikytus sprendimus.

„Taip pat svarbu, kad į procesą būtų kuo labiau įtraukti darbuotojai, nes tik jie geriausiai žino ir jaučia, ko jiems trūksta, kokio emocinio palaikymo reikėtų. Sprendimų turėtų būti ieškoma drauge, – kalba ji. – Geras pavyzdys galėtų būti mano klientų „Estoty“ taikoma praktika, kai vidinė refleksija skatinama per tam tikras į darbuotojų ryšius orientuotas programas, taip pat kiekvieno iš darbuotojų asmeninius pokalbius su įmonės vadovu individualaus vystymosi plano formatu.“

Svarbiausia, J. Muchlickytės teigimu, nepamiršti, kad organizacija yra gyvas organizmas, kurio bendrai gerovei svarbi kiekvieno jos nario savijauta. Todėl J. Muchlickytė verslams linki šiemet daugiau dėmesio skirti būtent santykiams – tiek asmeniniams, tiek darbiniams.