Anot legendos, 1897-aisiais Vilfredo Federico Damaso Pareto, pramogos dėlei stebėdamas nuosavame darže augančius žirnius, nustatė, kad tik iš penktadalio ankščių pavyksta gauti didžiąją dalį žirnių. Šis faktas jį ganėtinai nustebino, tad mokslininko užrašuose atsirado pastaba, kad 20 proc. gyvybingiausių augalų išaugina 80 proc. derlingiausių ankščių.

Suintriguotas V. Pareto nutarė pasiaiškinti, ar principas 80/20 yra būdingas dar kokioms nors sritims. Netrukus jis suprato, kad tasai santykis pritaikomas kone bet kam. Pavyzdžiui, tyrinėdamas visuomenės pajamų pasiskirstymą, mokslininkas nustatė, kad 80 proc. visos šalies žemės priklauso vos 20-iai proc. piliečių, o 80 proc. visų Italijos įmonių išleidžiamos produkcijos pagamina ne daugiau kaip 20 proc. šalies įmonių.

Iš esmės, Pareto principas atspindi natūraliai egzistuojančią disproporciją tarp priežasčių ir pasekmių. Štai kodėl analizuojant kokios nors veiklos efektyvumą ir vertinant rezultatų optimizavimą, taisyklė 80/20 dažnai pritaikoma kaip bazinė nuostata. Juk aišku, kad teisingai nustačius būtiniausių veiksmų minimumą, pavyksta maksimaliai greitai gauti didžiąją dalį numatyto rezultato, o tolesnes pastangas jau galima laikyti neefektyviomis – dažniausiai net nepasiteisinančiomis.

Pareto principas gyvenimiškose situacijose

Pareto dėsniu apibrėžiamo santykio nereikia laikyti tiksliomis proporcijomis: tai greičiau mnemoninė taisyklė, o ne tikslus orientyras. Visgi nors santykis ne visada yra 80 ir 20, begalė pavyzdžių patvirtina santykinį proporcijos stabilumą.

• Daugelyje šalių maždaug 80 proc. viso turto priklauso apytikriai 20-iai proc. piliečių.

• 80 proc. įmonės sėkmės lemia 20 proc. jos darbuotojų.

• Prekybos ir aptarnavimo srityse 80 proc. pelno padeda užsidirbti vos 20 proc. klientų. Negana to, 80 proc. pelno garantuoja tik 20 proc. iš viso siūlomo gaminių, produktų arba paslaugų asortimento.

• 80 proc. laiko žmogus praleidžia bendraudamas su 20 proc. žmonių, kuriuos pažįsta.

• 20 proc. perskaitytų knygų duoda 80 proc. naudos siekiant tobulėti, o likusių 80 proc. knygų skaitymą tenka prilyginti tuščiam laiko švaistymui ir gal netgi akių gadinimui.

Jeigu tik pamėginsite Pareto metodą pritaikyti kasdienėms situacijos, be vargo įsitikinsite, kad principas 80/20 pasitvirtina.

Gal, tarkim, turite penkis ypač dailius dalykinius kostiumėlius, tačiau kiekvieną rytą vis viena velkatės tą patį tamsiai pilką su siaurais ruoželiais? Lygiai tas pats su batais: lentynos lūžta nuo avalynės, o avite tik keletą porų. Jei paskaičiuotumėte, įsitinkintumėte, kad aunatės tik maždaug penktadalį batų iš visų turimų.

Taip pat galite įjungti išmanųjį telefoną ir suskaičiuoti, kiek programėlių į jį įdiegta, o kiek iš jų jūs realiai naudojate.

Tikrai galėtumėte pabandyti paanalizuoti, ar jūsų gyvenimas atitinka Pareto principą, – tokia veikla labai įtraukianti.

Kur praverčia Pareto dėsnis

Negana to, kad principą 80/20 galima taikyti pažintiniais, pramoginiais ir filosofiniais tikslais, taisyklė turi ir su nauda siejamą potencialą. Tiktai įsivaizduokite, kaip šitas santykis įkomponuojamas į jūsų kasdienį darbą, ir sugebėsite suprasti, kad Pareto dėsnis pajėgus palengvinti darbe tenkančias užduotis. Iš karto galima pranešti, kad taisyklė 80/20 gali išvaduoti nuo 4/5 turimo darbo.

Galbūt jūs einate vadovo pareigas ir nuolatos susiduriate su ribotų resursų problema, todėl stengiatės optimaliai įsitraukti į procesą, skirti kuo daugiau dėmesio visiems projektams, kuriuos tenka vykdyti, maksimaliai padidinti darbo tempą ir visos komandos našumą? Jei taip, pasinaudodami Pareto principu galėtumėte nustatyti, kokie tikslai šiuo konkrečiu etapu yra patys aktualiausi ir kurie darbuotojai – produktyviausi. Išsiaiškinę, kas svarbiausia, galėsite deleguoti atsakomybę labiausiai dirbti nusiteikusiems kolegoms ir dėmesį sutelkti tik į svarbiausias užduotis. Su tuo, kas liko (įskaitant ir neproduktyvius darbuotojus), galėsite susitvarkyti perėję į daug laisvesnį režimą.

Esate laisvai samdomas darbuotojas? Išskirkite užsakovus, mokančius daugiau ir stabiliau negu kiti, ir visų pirma atlikite, ką esate skolingi jiems. Šitai bus 20 proc. jūsų darbo, tačiau už jį turėtumėte gauti 80 proc. visų savo pajamų. Aišku, dėti visų kiaušinių į vieną krepšį neprotinga: pernelyg kategoriškas apsisprendimas gali privesti prie kūrybinio išsekimo ir potencialiai naudingų kontaktų praradimo. Taigi, pasistenkite užsitikrinti harmoningą užmokesčio, darbų įvairovės ir santykių su užsakovais stiprinimo balansą.

Esate eilinis įmonės darbuotojas? Pamėginkite nustatyti, kokia dalis jūsų darbo krūvio prilygsta 80 proc. užduočių atlikimui, už kurį jums, tiesą sakant, ir yra mokamas atlyginimas. Už kokius pasiekimus ir gabumus jus ypač vertina vadovai bei kolegos? Kai suprasite, kad reikiamą produktyvumo lygį pavyksta pasiekti įdedant 20 proc. pastangų, galėsite vien tik į jas ir susitelkti, užuot neracionaliai švaistę energiją. Darbas ims teikti džiaugsmą, nes nebeliks bereikalingo streso, užtat atsiras lengvai numatomas grafikas, laiko pertraukoms ir vakarinei jogai.

Pareto dėsnį galima pritaikyti net ir santykių sričiai, nors gal atrodo, kad ji nepaklūsta logikai. Vis dėlto atsakykite, kokie 20 proc. jūsų (ir partnerio) poelgių išprovokuoja 80 proc. problemų? Apie ką kalbėjotės per 20 proc. pokalbių, po kurių pasijutote 80 proc. artimesni? Atsakėte? O dabar pagalvokite, kaip optimizuoti šias proporcijas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)