Bendrovėje nutiko sukrečiantis įvykis? Pataria, kokių žingsnių svarbu imtis, kad kolektyvo neištiktų krizė

Pandemijos akivaizdoje turėjome progą įsitikinti, kad į krizines situacijas ar netikėtus pokyčius būtina reaguoti nedelsiant. Anot Krizių įveikimo centro psichologės psichoterapeutės Astos Groblytės, sukrečiantys įvykiai organizacijose gali būti vienas sudėtingesnių iššūkių.

Nors jie gali sukelti grėsmę įmonės darbuotojų emocinei sveikatai ir darbingumui, tačiau kartu tai – puiki galimybė vadovams parodyti lyderystę, padedant organizacijai ir jos darbuotojams išties sunkiu metu. Visgi, specialistė pastebi, kad ne visi vadovai yra pasiruošę tinkamai reaguoti į krizines situacijas, tad ko reikėtų imtis ir kaip nuraminti darbuotojus nutikus sukrečiančiam įvykiui, pranešime žiniasklaidai atsako Mobiliųjų psichologinių krizių įveikimo komandų (MPKĮK) narė.

Kreiptis į specialistus trukdo nežinojimas ir baimė

Anot A. Groblytės, kreiptis į psichologinių krizių specialistus, nutikus sukrečiančiam įvykiui, Lietuvoje vis dar nėra įprasta, tam trukdo informacijos stoka arba įvairūs stereotipai: „Kreiptis pagalbos dažnai trukdo mitas, jog psichologai privers kalbėti net jei to nenorima, kad būtinai reikės pasakoti apie savo jausmus arba jei kalbėsi apie savižudybę, jos rizika tik dar labiau padidės. Iš tiesų krizinės pagalbos specialistų tikslas yra pasirūpinti, kad įvykio paliesti žmonės gautų teisingą informaciją apie tai, kas nutiko, suprastų, kokį poveikį nutikęs įvykis jiems turi bei žinotų, kaip sau padėti jį išgyvenant“, – sako psichologė.

Specialistė teigia, kad ištikus sukrečiančiam įvykiui organizacijos vadovus taip pat gali stabdyti baimės – susirūpinimas dėl konfidencialumo ar nuogąstavimas, kad į viešumą neišeitų jautri įmonės informacija.

„Kartais vadovams atrodo, kad krizinės pagalbos prašymas liudija apie jų silpnumą, nesugebėjimą susitvarkyti patiems. Vadovus dažnai stabdo ir nerimas, kad darbuotojai nepriims tokios pagalbos arba, kad psichologai gali kažką sužinoti apie kolektyvo santykius bei paties vadovo elgesį, dėl ko ims jį kritikuoti. Visgi, norisi pabrėžti, kad mūsų komanda netiria krizinio įvykio ar jo priežasčių ir nesprendžia įsisenėjusių organizacijos problemų ar konfliktų, kurie gali iškilti krizės metu. Mes nevertiname nei įvykio, nei vadovų veiksmų, bet siekiame suteikti reikiamų žinių apie psichologinius krizės valdymo aspektus ir padėti kolektyve ieškoti resursų, kurie leistų įveikti krizę. Mūsų darbas kiek skiriasi nuo įprasto psichologinio konsultavimo. Jame esame linkę save vadinti ne psichologais, bet krizių specialistais, o savo paslaugas – krizine pagalba“, – sako MPKĮK narė A. Groblytė.

Dažniausios vadovų klaidos

Psichologė pastebi, kad viena iš vadovų daromų klaidų krizinėje situacijoje yra krizinio įvykio psichologinio poveikio nuvertinimas, kai po nelaimingo atsitikimo darbe vadovai mano, jog pagalbos reikia tik nukentėjusiam žmogui arba įvykio tiesioginiams liudininkams ir nepasidomi, koks poveikis gali būti padarytas visam kolektyvui bei kaip šioje situacijoje galėtų patys padėti savo organizacijai ir jos darbuotojams.

„Po krizinio įvykio patys paveikti žmonės retai kreipiasi specialistų pagalbos iškart ir, deja, dažniausiai susirūpina tik jeigu krizinės reakcijos jau būna įsisenėjusios. Užsitęsus krizei organizacijoje ne tik pablogėja darbuotojų emocinė būsena, bet kyla ir rizika, jog mažės darbingumas, žmonės ims svarstyti išėjimą iš darbo ar pradės savo emocinius sunkumus slopinti psichotropinėmis medžiagomis, alkoholiu. Kita, tiesa retai pasitaikanti, bet itin skaudi situacija būna tuomet, kai vadovai apskritai nemato reikalo rūpintis krizine pagalba“, – atskleidžia A. Groblytė.

Ji priduria, kad dažnai pastebimos ir klaidos, susijusios su išorine ir vidine įmonės komunikacija: „Kartais vadovams būna neramu pranešti apie įvykį kolektyvui, nes nežino, kokia bus jų reakcija ir ką tuomet reikės daryti. Delsimas, pauzė, tylėjimas, atsakomybės kratymasis arba dar blogiau melas, krizei tik leidžia plėstis, o įvykis apauga gandais. Tai kelia dar daugiau neigiamų jausmų, augina nepasitikėjimą ir situacija organizacijoje blogėja sniego gniūžtės principu. Todėl planuojant komunikaciją krizinėje situacijoje labai svarbu tartis su profesionalais, gerai apgalvoti komunikacijos veiksmus ir nesielgti spontaniškai“, – pataria specialistė.

Pasiruošti krizei galima iš anksto

Pasak psichologės, sėkmingas krizinės situacijos valdymas turėtų būti komandinis darbas, kuriame dalyvautų įmonės komunikacijos, personalo valdymo, darbo saugos specialistai ir teisininkai. Saugumo jausmo atstatymui didelę įtaką turi ir darbuotojų pasitikėjimas vadovu, jo elgesys, gebėjimas atlaikyti stresą ir mokėjimas bendrauti.

„Didesnės arba gamybos įmonės įprastai turi krizių valdymo komandas ir krizinių situacijų valdymo planus. Visgi pastebime, kad tokiuose planuose dažnai trūksta psichologinės pagalbos dalies, todėl skatiname įmones tai apgalvoti iš anksto. Reikšmingi resursai, kurie gali praversti nutikus sukrečiančiam įvykiui darbe yra ne tik krizių valdymo planai, bet ir kiti dokumentai, pavyzdžiui, informacinių pranešimų „paruoštukai“ ar psichologinės pagalbos kontaktų sąrašas. Be to, organizacijų pasiruošimui padeda mokymai, atvejų simuliacijos bei juos lydintys aptarimai“, – teigia A. Groblytė.

Pritaikiusi šiuos veiksmus organizacija iš anksto bus pasiruošusi galimam kriziniam įvykiui, o jam įvykus neatsidurs nežinomybėje. „Efektyvus krizės valdymas padeda sustabdyti krizės plitimą, leidžia atrasti būdus, kaip vadovai gali padėti kolektyvui. Kad ir koks skaudus būtų krizės išgyvenimas, sukrečiančios patirties metu žmonėse atsiskleidžia gebėjimai padėti vieni kitiems. Tai gali sustiprinti santykius tarp darbuotojų, tuomet didėja kolektyvo sutelktumas ir branda. Galiausiai sėkmingai įveikta krizė, jaučiamas rūpestis darbuotojais didina ir pasitikėjimą įmone, jos vadovais, jų komunikacija bei veiksmais“, – įsitikinusi specialistė.

Kur kreiptis pagalbos?

Praėjus kuriam laikui po sukrečiančio įvykio nemažiau svarbu įvertinti ar krizė buvo sėkmingai išspręsta, stebint darbuotojų elgesį ir jų tarpusavio komunikaciją. Nors susidoroti su kriziniu įvykiu niekada nėra lengva ir universalios formulės, tinkančios visoms organizacijoms, taip pat nėra, tačiau palengvinti krizinę situaciją gali nepavėluota reakcija, tinkama komunikacija ir išankstinis pasiruošimas. Be to, pagalbos visuomet galima kreiptis į krizių įveikimo specialistus.

„Sėkmingu krizės valdymą mes laikome tada, kai atstatoma organizacijos veikla, informacija apie įvykį laiku pasiekia visus suinteresuotuosius ir pamažu blėsta nutikusio įvykio emocinis aktualumas, apie jį darbuotojai gali kalbėti jautriai, bet dalykiškai. Kai jaučiame, kad visų įvykio paliestų žmonių psichologiniai poreikiai buvo atliepti ir jie žino, kur gali kreiptis prireikus tolesnės pagalbos, tikime, kad krizė yra suvaldyta“, – sako A. Groblytė.

Nelaimingą atsitikimą ar kitokį sukrečiantį įvykį patyrusios organizacijos, įmonės ir bendruomenės visoje Lietuvoje gali kreiptis nemokamos pagalbos į MPKĮK specialistus telefonu 1815, el. paštu: [e-mail] arba gyvai, iš anksto sutartu laiku. Pagalba teikiama darbo dienomis, savaitgaliais ir šventinėmis dienomis nuo 8 iki 20 val.