Nuo rašytojo – iki dėstytojo
Jaqas Greensponas rašo, universitete dėsto kino istoriją, populiariąją kultūrą, medijas, moko kūrybinio bei scenarijų rašymo, dalyvauja įvairiuose kūrybiniuose projektuose. Į Lietuvą jis atvyko visai atsitiktinai – kai metus gyvendamas Vengrijoje, kur mokė anglų kalbos, kartą iš vienos lietuvės pažįstamos gavo kvietimą atvykti į šią šalį.
Lietuvoje įsidarbino Vytauto Didžiojo universitete, pamilo Kauną ir jau dešimtmetį čia gyvena bei kuria gyvenimą kartu su lietuve žmona ir jų dukterimi. Šeima, sako, ir yra tas variklis, kas skatina nesustoti, eiti į priekį ir tęsti darbus.
„Aš turiu nepapasakotų istorijų, neperskaitytų knygų, neištirtų dalykų. Dar liko daug gyvenimo ir dėstymas yra jo dalis. Man patinka mokyti. Taip pat – ir mokytis iš kitų“, – pašnekovas ilgus metus save laikė rašytoju, tačiau dabar dėstytojo apibūdinimas jam pritinka labiau.
Ne mūza, o darbas teikia vaisius
Anksčiau Holivude kūręs scenarijus serialams šiandien J. Greensponas mieliau renkasi rašyti straipsnius, trumpas istorijas bei mistinį romaną. Pastaruoju metu amerikietis dirba ir ties kūrybiniu projektu StoryWorth, kai kas savaitę žmogui siunčiami įvairūs klausimai apie gyvenimą, pomėgius, veiklas. Po metų visi atsakymai suguldomi į knygą – lieka puikus prisiminimas visam gyvenimui.
Paklausus nuomonės apie rašytojo bloką, kai dingsta įkvėpimas rašyti, profesorius sako juo netikintis. Jo nuomone, tai labiau motyvacijos ir atkaklumo reikalas.
„Rašymas yra darbas. Jei neateina įkvėpimas, reikia naudotis savo įgūdžiais bei patirtimi ir stengtis. Nereikia susikurti per didelių lūkesčių, kadangi tobulumas yra gėrio priešas, – teigia rašytojas. – Tai neturi būti tobula, tiesiog turi būti užbaigta. Nes užbaigus galima koreguoti. Blokas atsiranda tada, kai taip bijome, kad tai galėtų būti blogai, jog nepastebime, kad tai jau yra gerai“.
Į paskaitas norėjo atvesti tigrą
J. Greensponas savo dėstymo karjerą pradėjo Nevados universitete Las Vegase, kuriame ir pats studijavo. Pradėjęs mokyti magistro studijų metu, šią veiklą tęsė dar kelerius metus ir baigęs universitetą. Kadangi gyveno Las Vegase ir pažinojo įvairių garsenybių, neretai juos kviesdavo pasidalinti patirtimi ir su studentais. O kai panoro atsivesti tigrą, išgirdo universiteto vadovybės griežtą „ne“.
„Taip, aš pažinojau žmonių, kurie galėjo man suveikti tigrą. Tačiau dėl įvairių saugos reikalavimų man nebuvo leista“, – prisiminęs šypsosi profesorius.
Vienas didžiausių skirtumų tarp Amerikos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų, dėstytojo nuomone, yra mokymo organizavimas. Pirmą kartą atvykęs į mūsų šalį Greensponas turėjo dėstyti modulį apie mokslinę fantastiką. Pasiteiravo, kada jam reikia perduoti savo knygų sąrašą universiteto knygynui, tačiau liko nesuprastas. Tik po to suvokė, kad universitetas neturi jokio knygyno. Valstijose, kur universitetai juos turi, dėstytojas užsako knygas, reikalingas semestrui, o studentai jas nusiperka.
Svarbiausia – studentų psichologinė sveikata
Paklaustas apie dabartinę situaciją pasaulyje, Greensponas mano, kad pandemija yra sunki visiems. Karantino pradžioje jis vis klausdavo studentų, kaip jie jaučiasi, ar norėtų pasikalbėti, o pastarieji tuo labai stebėdavosi, mat kiti dėstytojai to nesiteiraudavo. Profesoriaus teigimu, svarbu ne tiek dėstoma medžiaga, kiek studentų gerbūvis, jų psichologinė sveikata. „Pandemijos metu paaiškėjo, kad mes visi turėtume labiau rūpintis vieni kitais“, – pastebi.
Ragina pradėti nuo mažų žingsnelių
Pašnekovas skatina toleranciją, kovoja prieš įvairių rūšių diskriminaciją. „Stengiuosi kovoti su savo išankstiniais nusistatymais, savo seksizmais. Visi mes jų turime – neturėtų būti diskusijų šiuo klausimu. Dalis gyvenimo turi būti skiriama bandyti iš jų išsivaduoti arba bent jau tai pripažinti ir suprasti“, – sako.
Amerikiečiui kelia nuostabą faktas, kad kai kurie tėvai gali išsižadėti savo vaikų, kai šie prisipažįsta esantys LGBTQ+ bendruomenės dalimi. Greensponas nesupranta Lietuvoje vykstančių šeimos maršų ir jiems nepritaria.
„Aš nenoriu pakeisti pasaulio. Aš noriu keisti savo pasaulį. Tad jeigu paskaitose galiu ką nors įtikinti, kad tai yra blogai, vėliau jie gali įtikinti ir ką nors kitą“, – pašnekovo teigimu, vienas svarbiausių dalykų – išsilavinimas. Juk kuo labiau žmogus išsilavinęs, tuo labiau suvokia pasaulį, liberalesnis tampa. Todėl dėstytojas skatina visus skaityti knygas, gilintis į gyvenimą, žmones laikyti tiesiog žmonėmis.
Socialinėse medijos Greensponas išsako tokias mintis: kad jeigu kas nors yra LGBTQ+ ir tėvai juos atstumia, jis dabar bus jų tėtis. Reikia žmogaus, kad palydėtų prie altoriaus? Jis bus ten. Reikia tiesiog apkabinimo? Taip, jis tai suteiks.
Šiuo metu profesorių Jaqą Greensponą galima pastebėti rožiniais plaukais. Sako smerkiančių žvilgsnių ar šnabždesių nepastebintis, nes jam tai tiesiog nerūpi.
„Aš nedarau tai dėl mados, nebandau įrodyti jokios politikos. Man tai tiesiog smagu. Be to, tai patinka studentams“, – šypteli amerikietis, kurį žavi studentai, nebijantys būti savimi.
